- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos kirpėjai, taip pat ir Lietuvos, siekia apsivalyti savo gretas nuo nekvalifikuotų grožio paslaugų teikėjų, o tikri specialistai gautų vieno pavyzdžio sertifikatus. Ar tai reiškia, kad turėtų brangti kirpimas?
Kvalifikacijos įrodymas
"Bus vieno pavyzdžio trijų lygių ES sertifikatai, – sako Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė. – Baigusieji profesines mokyklas, baigusieji privačias ir aukštesniąsias. Mes penkerius metus priklausome "Coiffure EU" asociacijai, vienijančiai Europos šalių kirpėjų asociacijas, federacijas ir organizacijas. Ir visą tą laiką kartu bandome Europos Komisijoje išsikovoti tuos sertifikatus. Mūsų europinės asociacijos vadovas belgas Jefas Vermeulenas susidarė tokį įspūdį, kad biurokratija Briuselyje, kaip ir daugelyje šalių, stabdo visą šį procesą. Yra trys šalys, turinčios savo sertifikatus, Norvegija, Danija ir Austrija. Bet reikia dar pakovoti, kad Europos Komisija galų gale nuspręstų, kokie sertifikatai turi būti. Dabar kiekvienas turime kažkokius mokslų baigimo popierėlius, išduodami bet kokie sertifikatai, vyksta pasipinigavimas, o tvarkos nėra."
Tikimasi numatyti, kiek per metus valandų tobulintis turėtų skirti meistras ir tik išpildžiusiajam reikalavimus būtų pratęsiamas sertifikato galiojimas.
Ar sertifikatas bus privalomas?
"Nenorėčiau, kad būtų vartojamas žodis "privalomas", – paaiškino KIGSA prezidentė, tačiau neslėpė, jog sertifikatas pas mus būtų išduodamas tik Lietuvos piliečiui, baigusiam mokslus ir priklausančiam asociacijai. – Neišduosime bet kam. Narystė asociacijoje yra savanoriška. Jei žmogus yra sąmoningas, norės apsiginti nuo visų nereikalingų problemų, norės tapti bendruomenės nariu ir turėti sertifikatą."
Per daug salonų
Tokios naujovės reikštų, kad Lietuvoje bus kontroliuojamas grožio salonų darbuotojų skaičius. Kirpėjų asociacijos vadovė neslepia, kad tai būtų labai gerai. Statistikos, kiek mūsų šalyje yra kirpėjų, nėra, bet manoma, kad gali būti net 5 tūkst.
Dabar kiekvienas turime kažkokius mokslų baigimo popierėlius, išduodami bet kokie sertifikatai, vyksta pasipinigavimas, o tvarkos nėra.
Deja, prieš kiekvieną savaitgalį pas kirpėją neprasibrausi, būtina užsirašyti iš anksto.
"Manau, kad kartais tos eilės sudaromos dirbtinai, – mano J.Mačiulienė. – Geri meistrai turi užsakymų į priekį. Bet tik geri. Aš geriau palaukčiau eilėje pas meistrą nei nusikirpčiau pas bet ką, o paskui vis tiek reikėtų eiti pats tą gerą meistrą. Neįmanoma kontroliuoti, kada salone dirba kirpėja, kuri turi patirtį, ir jauna mergina, išsinuomojusi darbo vietą. Abiejų vienodos kainos."
Ji svarsto, ar apskritai mūsų šalyje reikia tiek kirpyklų, grožio salonų.
"Būna viename name po penkis. Nėra išvis reglamentuota. Nėra net teisės aktų, kurie apibrėžtų, kas mes tokie esame. Jau dešimt metų dirbu asociacijoje, bet, kaip sakoma, vienas pats sau miške gražus, – pasiguodė J.Mačiulienė. – Bandėme ir prie ankstesnių valdžių šiokius tokius žygius daryti, bet visą laiką atsimušdavome į sieną.
Prie šios valdžios net nedrįstu kreiptis, nes nelabai suprantu, ką jie apskritai daro. Mūsų valdininkai nustumia mus į šoną, esame neįdomūs. Mes nei nafta, nei prekyba, nei alkoholis, nei tabakas. Susidarė įspūdis, kad esame lyg ir paslaugų sektorius, kuris yra reikalingas kiekvienam žmogui. Bet kai susiduriame su problemomis, nėra kam už mus pakovoti."
Apsaugos savo rinką
J.Mačiulienė neabejoja, kad sertifikatus jau turinčios Norvegija, Danija, Austrija ir kitos neturinčios siekia apsaugoti savo grožio specialistus nuo pigesnės darbo jėgos iš tokių valstybių kaip mūsų.
"Ten nuvažiavęs nelegaliai neįsidarbinsi. Maltos ir Kipro kirpėjų asociacijos turi labai dideles galias. Mes – visiškai jokių. Jie su valdžia yra sutarę, kad kiekvienas kirpėjas privalo būti asociacijos narys, nes organizacija dirba jiems. Niekam nereikalingi invaziniai kirpėjai, neturintys kvalifikacijos. Mes nebijome ir egzaminų.
Tačiau, J.Mačiulienės teigimu, atsiradus visoje Vakarų Europoje galiojančių sertifikatų, neatsitiks taip, kad plūstelės iš Lietuvos kirpėjų banga: "Nebus taip. Skirtingi mūsų požiūriai į darbą, skirtingos mūsų ir dažymo, šukavimo tradicijos. Nesvarbu, kad visi esame europiečiai, tačiau skirtingi ir temperamentu, ir išsilavinimu."
Ir kirpėjai kepami
KIGSA prezidentė mano, kad mokyklos parengia per daug ir kirpėjų. Turėtų būti griežta atranka, dabar esą priima visus, kas tik nori. Tačiau net nežino, į kurią valstybinę įstaigą su savo interesais galėtų kreiptis.
"Nepriklausome jokiai ministerijai. Nei Ūkio, nei Švietimo ir mokslo, nei Sveikatos. Niekas mūsų nenori. Net kai mes laimėjome pasaulio čempionate aukso medalius, siunčiau į visas ministerijas laiškus pasigirdama, kokie mes šaunuoliai, atsakymas buvo: jūs nepriklausote mums. Nori mus prie amatininkų priskirti. Visiškai ignoruojami", – pyktelėjo kirpėjų asociacijos vadovė.
Tiesa, ji priminė, kad tik Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba juos pastebėjo. Nurodė, kad kerpant vyrus ir moteris už skirtingą kainą pažeidžiamos žmonių teisės. Skandalas buvo sukeltas prieš trejus metus, tačiau J.Mačiulienė ir dabar įsitikinusi, kad negali būti dedamas lygybės ženklas tarp vyrų ir moterų kirpimo. Net Vakaruose, kur žmogaus teisės lygesnės nei čia, taip neva nėra.
"Lietuvoje norima perlenkti lazdą ir šioje vietoje", – pastebi KIGSA prezidentė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...