Teisininkas: skubotos turto konfiskavimo pataisos gali būti diskredituotos

Kai kurias pataisų nuostatas kritikuoja ir opozicija, tuo metu valdantieji „valstiečiai“, nors ir tikisi pasipriešinimo ankstesnėse kadencijose užgniaužtai iniciatyvai, neabejoja, kad pataisas parlamentas priims.

Su kolegomis monografiją apie civilinio konfiskavimo institutą išleidęs Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus mokslininkas, prisidėjęs ir rengiant pataisas, sako, kad siekiant, jog instrumentas būtų taikomas „pagrįstai ir efektyviai“, būtina išspręsti nemažai sudėtingų ir diskutuotinų klausimų.

„Kadangi projektas yra teikiamas labai skubotai (VRM darbo grupę sudarė tik vasaros viduryje ir parengtas projektas net nėra detaliai aptartas darbo grupės narių), yra didelė rizika, kad civilinės konfiskacijos taikymas gali tapti probleminiu“, – BNS teigė S. Bikelis.

Anot jo, įstatymo efektyvumas priklausys nuo to, kaip jame bus suformuluotos turto neteisėtumo prezumpcijos ir ar jos bus iš viso, kaip bus apibrėžtas asmenų, prieš kurių turtą toks procesas galimas, ratas.

Teisininkas kelia klausimą, ar bus numatyta adekvati galimybė atsakovams ir, pavyzdžiui, atsakovo kreditoriams ginti savo interesus teisme, ar bus numatyta racionali konfiskuoto turto realizavimo tvarka, nes užsienio valstybių praktika rodo, kad iš nusikaltimų gauto turto „paklausa yra minimali“.

„Nereti atvejai, kai konfiskuotą turtą neįvykus keliems aukcionams labai nedidele kaina susigrąžina asmenys, turintys ryšių su tais, iš kurių turtas buvo konfiskuotas“, – sako teisininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad nuo sausio 1-osios bazinių socialinių išmokų dydis didės nuo dabar esančių 32 iki 50 eurų, tad galimo konfiskuoti turto vertės riba bus nebe 78 tūkst., o 100 tūkst. eurų. Teisininkas kritikuoja ir siūlomą dešimties metų turto įgijimo terminą.

„Ar Lietuvos mokesčių įstatymai iš tiesų reikalauja, kad asmenys tiek laiko saugotų pajamas pagrindžiančius dokumentus? O jeigu ne – kiek pagrįsta būtų reikalauti iš asmenų pagrįsti turtą, įsigytą prieš tiek metų?“, – klausimą kelia jis.

„Projekto nuostatos dar turėtų būti diskutuojamos ir neskubama jų priimti, kad būtų parengtas iš tiesų kokybiškas įrankis ir kad dėl skubos darbo nebūtų diskredituota gera civilinės konfiskacijos idėja“, – sako teisininkas.

V. Bakas: pataisos apims ir dalį politikų

VRM akcentuoja, kad pataisos parengtos po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo dėl neteisėtos verslo įtakos politikai.

„Perfrazuojant Neilą Armstrongą, tai yra mažas žingsnelis šiandienos kontekste, bet didelis žingsnis valstybei, nes pataisomis siekiame atgrasyti nuo dalyvavimo politikoje, valstybės tarnyboje žmones, kurie pelnosi visų mūsų sąskaitą“, – BNS kalbėjo NSGK  pirmininkas Vytautas Bakas.

Anot jo, pataisos bus taikomos ir politikams, „visiems be išlygų, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, nuo tyrimų komisijų polinkio tirti vienus ar kitus“.

„Visi, kurie bus įtariami gyvenantys ne pagal pajamas, politikai ar tarnautojai, ne tik deklaruoti, bet ir paaiškinti to turto kilmę“, – pridūrė jis.

V. Bakas pripažino, kad institutas jau dabar sulaukia stiprios kritikos iš advokatų bendruomenės. Jis pripažįsta, kad projekte dar bus taisytinų nuostatų.

„Bet aš neabejoju, kad mes susiimsime ir priimsime pataisas“, – sakė V. Bakas.

Projekto nuostatos dar turėtų būti diskutuojamos ir neskubama jų priimti, kad būtų parengtas iš tiesų kokybiškas įrankis ir kad dėl skubos darbo nebūtų diskredituota gera civilinės konfiskacijos idėja.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ministerijos per palyginti trumpą laiką parengtas pataisas vadino „drąsiu žingsniu“.

„Procesas valstybei labai palengvėja. Aš manau, kad valdančioji dauguma tokias pataisas neabejotinai priims, nes jos yra seniai reikalingos. Prieštaraujančių visų kadencijų Seimuose buvo, tas projektas ir anksčiau figūravo Seimo darbotvarkėje, jam nebuvo pritariama“, – sakė ji.

J. Sabatauskas: iniciatyva geriau, negu nieko

Opozicinių socialdemokratų atstovas TTK Julius Sabatauskas stebisi tvirtinimu, kad valstybei nukris pareiga įrodinėti, jog turtas įgytas nelegaliai.

„Kadangi kalbame apie civilinį procesą, civilinėje teisėje abi pusės turi pareigą įrodinėti savo tiesą“, – sakė jis.

Socialdemokratas kritikuoja ir siūlymą sieti pataisas su baudžiamuoju procesu, kai ikiteisminis tyrimas dėl asmens buvo nutrauktas.

„Kai tyrimas nutraukiamas, nėra jokių pasekmių per baudžiamą teisę – tada nereikia kalbėti apie tai, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas, ar kažkokiu kitokiu. Taip, gali būti, kai yra kažkokie neteisėti sandoriai, bet tai nereiškia, kad jie yra su kriminaline potekste. Tokiu atveju ir šiandien galima per civilinę teisę užginčyti sandorius“, – sakė jis.

„Iš principo, tai geriau negu nieko“, – pataisas įvertino opozicijos atstovas.

E. Misiūnas: dėl terminų, sumų bus diskutuojama

Apie registruojamas pataisas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pranešė ketvirtadienį.

VRM parengtos civilinį turto konfiskavimo institutą įtvirtinančios pataisos numato, jog neteisėtai turtas galėtų būti konfiskuojamas iš asmenų, kurie buvo teisti ar įtariami korupcinėmis veikomis,  vagystėmis, kontrabanda, prekyba žmonėmis, finansiniais nusikaltimais, taip pat organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai. Ši priemonė galėtų būti taikoma ir tokio asmens artimiesiems, kuriems įtartinas turtas galėjo būti perleistas. Pareiga pagrįsti turto teisėtumą tektų pačiam asmeniui. Įstatymo pataisos parengtos reaguojant į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktą tyrimą dėl verslo įtakos politikai.

E. Misiūnas sako, kad ministerija pasiruošusi diskutuoti dėl detalių. Pataisų projektas ketvirtadienio pavakarę dar nebuvo registruotas teisės aktų sistemoje.

„Galbūt galime diskutuoti apie procesą, kaip jis turėtų veikti, kokie terminai. Bet pirmiausia yra apibrėžta suma, kad 72 tūkst. eurų turto vertė turi būti minimali, yra aiškiai apibrėžtas asmenų ratas“, – žurnalistams sakė E. Misiūnas.

Jis sako, kad ministerija yra pasiruošusi diskutuoti dėl 10 metų turto įgijimo termino.

„Bet aš manau, tai yra kiekvieno tyrimo dalykas. Jei FNTT, kuri galbūt atlikinės pagrindinius tyrimus, įvertins, kad asmuo nesaugojo (įrodymų – BNS), bet galėjo įgyti turtą iš pagrįstų šaltinių, galbūt bus viskas gerai“, – svarstė ministras.

VRM: skubos nėra

Anot ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius atmeta ekspertų priekaištus dėl skubos. Anot jo, dėl šios idėjos diskutuojama nuo 2013-ųjų, pati darbo grupė projektus rengė nuo vasaros pradžios.

„Dabar yra lapkritis. Nevertinčiau to, kaip didelės skubos. Atkreipčiau dėmesį, kad dabar tik pradedamos viešos diskusijos, todėl yra ir laiko, ir vietos išreikšti pastaboms ir į jas bus atsižvelgta“, – tikino K. Vaitkevičius.

Savo ruožtu V. Bakas  BNS patvirtino, jog „valstiečių“ frakcijos pasitarime šią savaitę dar kartą iškėlė klausimą, jog iš NSGK pateiktų 36 pasiūlymų, tarp jų – ir civilinio turto konfiskavimo, kol kas nė vienas nėra įgyvendintas, tačiau abejojo, ar ministerija, teikdama pataisas, reagavo konkrečiai į jo kritiką.

„Tai buvo adresuota labiau frakcijai. Būnant visai teisingiems, vidaus reikalų ministras ėmėsi lyderystės nuo vasaros dėl šios dalies, civilinio turto konfiskavimo (...). Mano pastabos buvo frakcijai“, – tvirtino V. Bakas.