- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros energijos tiekėjai stebi elektros kainų augimo tendenciją dėl nepalankių šių metų klimato sąlygų ir prognozuoja, kad elektros brangimas užsitęs, bet jau dėl kitų priežasčių, susijusių su elektros gamybų pajėgumų Europoje mažėjimu.
„Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausančio elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimo“ laikinoji generalinė direktorė Diana Kazakevič Eltai teigė, kad elektros kaina kyla visame elektros biržos „Nord Pool“ regione.
Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje, su kuria Lietuva sujungta elektros jungtimi „Nord Pool“, vidutinė elektros kaina praėjusiais metais siekė 32,18 EUR/MWh. Tačiau vien šių metų pirmojo pusmečio vidutinė kaina pakilo jau iki beveik 40 EUR/MWh, pastebi „Energijos tiekimo“ vadovė.
Lietuvoje praėjusiais metais „Nord Pool“ biržos elektros kaina pernai pasiekė 35,13 EUR/MWh ir buvo mažiausia nuo 2012 metų, kai Lietuva prisijungė prie elektros biržos. Tačiau šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė elektros kaina pasiekė 43,7 EUR/MWh.
„Visais šių metų mėnesiais elektros energija buvo brangesnė nei pernai, o pastaruosius keletą mėnesių - gegužę ir birželį - kainos buvo net trečdaliu didesnės nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, - Eltai teigė ir elektros tiekimo grupei „Latvenergo“ priklausančios „Elektrum Lietuvos“ direktorius Martynas Giga.
M. Gigos teigimu, pastaruoju metu elektros energijos kainų pokyčius lemia įvairūs veiksniai. Tarp jų - vyraujant šiltiems ir sausiems orams nusekę vandens rezervuarai bei dėl šios priežasties mažesnės elektros energijos gamybos apimtys Šiaurės šalių hidroelektrinėse.
„Šių metų pirmojo pusmečio aukštas kainas lėmė neįprastai šalti žiemos bei pavasario orai Skandinavijoje ir Baltijos šalyse. Skandinavijoje mažesnis nei įprastai kritulių kiekis lėmė žymiai mažesnę gamybą hidroelektrinėmis, o dėl trumpo pavasarinio potvynio aukštos kainos išsilaikė ir pavasarį“, - aiškino ir D. Kazakevič.
„Elektrum Lietuvos“ vadovo pastebėjimu, tokia situacija, kuomet Šiaurės šalyse įsivyravę šilti ir sausi orai augina elektros kainas, pasikartoja periodiškai. Paskutinį kartą panaši situacija buvo stebima 2013-aisiais - tuomet vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ sistemoje pasiekė 38,10 EUR/MWh ir buvo net 22 proc. arba 8,69 EUR/MWh didesnė nei 2017-ųjų vidurkis.
Be to, tiekėjų atstovų teigimu, elektros energijos kainos biržoje dėl tarptautinių tendencijų gali augti ir toliau.
„Artimiausiu laikotarpiu kainos augs dėl brangstančių dujų. Kinijai aktyviai anglines elektrines keičiant į dujines, pasaulyje auga gamtinių dujų paklausa, o dėl to didėja ir šio ištekliaus kaina. Be to, didėja apyvartinių taršos leidimų kainos“, - komentavo D. Kazakevič.
M. Giga taip pat mano, kad augimo tendencija kol kas laikysis - tai, pasak jo, rodo ir ateities sandorių kainos.
„Pavyzdžiui, tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos prekybos zonose birželį trečiojo ketvirčio sutarčių kainos ūgtelėjo 8 proc. iki 61,90 EUR/MWh.
Ateinančiais mėnesiais įtakos elektros energijos kainai Lietuvoje gali turėti ir laukiantis „NordBalt“ atjungimas. Skaičiuojama, kad šiai jungčiai veikiant visu pajėgumu, ja į Lietuvą atiteka maždaug 36 proc. visos importuojamos elektros energijos. Vadinasi, atjungimo laikotarpiu, sumažėjus galimai pasiūlai, kainų pakilimas gali būti tikėtinas.
Pastarųjų kelerių metų statistika rodo, kad „NordBalt“ veikiant visu pajėgumu vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekia 35,08 EUR/MWh, „NorBalt“ veikiant ne visu pajėgumu - 40,28 EUR/MWh, o „NordBalt“ neveikiant - 40,72 EUR/MWh“, - komentavo „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
Ilguoju laikotarpiu, anot D. Kazakevič, elektros kaina, prognozuojama, taip pat didės, nes Europoje mažėja gamybos pajėgumų. Ilguoju laikotarpiu uždarinėjamos atominės elektrinės Europoje lems stabilios elektros energijos gamybos mažėjimą.
„Galima teigti, kad prasideda aukštesnių elektros kainų didmeninėje rinkoje laikotarpis. Koks bus kainų augimas ir kiek laiko jis tęsis, prognozuoti yra sunku. Tai priklausys nuo energijos poreikio augimo, energijos gamybos technologijų vystymosi ir įdiegimo spartos, bei teisinio reguliavimo“, - pabrėžė „Energijos tiekimo“ vadovė.
Tuo tarpu M. Giga sako, kad, kalbant apie atominių elektrinių uždarymą Europoje, tikimasi, jog tai neturės didelės įtakos elektros energijos kainoms regione, nes uždaromus pajėgumus turėtų pakeisti elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių.
„Vis dėlto gamybai iš atsinaujinančių šaltinių balansuoti, stabilumui palaikyti energija bus gaminama ir iš iškastinio kuro, o prognozuojamas elektros kainų padidėjimas Skandinavijos šalyse po 2022 m. atitinka bendrą kuro - dujų, anglies - kainų augimo tendenciją“, - sakė M. Giga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...