- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal statistiką, lietuviai tarp ES šalių dirba bene daugiausia, tačiau savo vidutiniu uždarbiu lenkia vos dvi šalis. Skandinavų šalių darbdaviai jau pradeda taikyti keturių darbo dienų per savaitę sistemą, o atlyginimai gerokai didesni nei pas mus.
Menki atlyginimai
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2016 m. vienas Lietuvos darbuotojas per metus vidutiniškai dirbo 1 885 valandas. Pagal šį rodiklį Lietuva atrodė bene prasčiausiai iš visų ES šalių, ilgiau dirbo tik latviai, lenkai ir graikai. Mažiausiai dirbo vokiečiai – vidutiniškai 1 363 valandas.
Dar didesnis kontrastas tarp šalių atsispindi pažiūrėjus į vidutinio metinio uždarbio statistiką: lietuviai, dirbdami bene ilgiausiai, gaunamu vidutiniu metiniu darbo užmokesčio dydžiu (19,2 tūkst. eurų) sugebėjo aplenkti vos dvi ES šalis: Latviją ir Vengriją. Vokiečiai, dirbdami ketvirtadaliu mažiau laiko už lietuvius, sugebėjo uždirbti dvigubai daugiau (38,9 tūkst. eurų).
Tiesa, lietuviai negali pasigirti ir labai dideliu apmokamų atostogų dienų skaičiumi: Skandinavijos šalyse apmokamam poilsiui skiriamos 25 darbo dienos, mūsų šalyje darbuotojai gauna 20 darbo dienų atostogų. Atostogų trukmė teoriškai sumažėjo įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui. Anksčiau paprasti darbuotojai turėjo 28 kalendorines dienas atostogų, tačiau jas galėjo paskirstyti, kaip norėjo, pavyzdžiui, iš savaitės atostogų išbraukti savaitgalį, dėl to sutaupydavo dvi dienas atostogų. Vis dėlto turime nemažai šventinių nedarbo dienų – vienuolika, neįskaitant švenčių, švenčiamų tik sekmadieniais.
Lyginant su mūsų išsivystymo lygiu, lenkiame nemažai posovietinių šalių, bet atlyginimai – mažesni.
"Senai žinoma, kad Lietuvoje atlyginimai yra maži. Lyginant su mūsų išsivystymo lygiu, lenkiame nemažai posovietinių šalių, bet atlyginimai – mažesni. Vienas dalykas, kuris tai paaiškina – kainos. Daug kas tuo netiki, tačiau Lietuvoje kainos yra mažesnės nei kai kuriose kitose šalyse, kad ir toje pačioje Estijoje. Kai perskaičiuoji atlyginimą pagal kainas, tuomet jis atsilieka jau ne tiek ir daug. Vis dėlto turime didelę nelygybę, nes kainos kyla dėl didėjančio perkamumo, o perkama todėl, kad turima pinigų. Problema ta, kad vienus tų pinigų yra daug, o pas kitus – mažai, todėl ir yra tokia didelė socialinė nelygybė. Daliai žmonių apmaudu, kad darbo valandos gana ilgos, o atlyginimai maži", – darbuotojų situaciją Lietuvoje komentavo Vilniaus universiteto profesorius sociologas R.Lazutka.
Trumpesnė savaitė
Šiaurės Europos šalyse, ypač Švedijoje, sparčiai populiarėja keturių darbo dienų savaitė. Darbdaviai po tokio pasirinkimo teigia, kad jie dėl to ne pralaimėjo, o netgi priešingai – daug laimėjo, nes darbuotojas į darbą ateina pailsėjęs ir turėdamas daugiau motyvacijos dirbti. Ar tokių naujovių galima tikėtis ir iš Lietuvos darbdavių? R.Lazutka įsitikinęs, kad tokiu atveju per keturias dienas reikėtų atlikti tokį darbą, kuris paprastai būtų nudirbamas per penkias dienas.
"Švedijoje taip pat buvo atvejų, kai nuspręsta trumpinti ne darbo dienų, bet pačios darbo dienos trukmę iki šešių valandų. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jei žmogus dirba biure kompiuteriu, jis pavargsta. Tuomet darbuotojas pradeda skaityti naujienų portalus, susirašinėti su draugais – padaro pertraukėlę, kuri nėra kontroliuojama. Jeigu darbo diena būtų trumpesnė, jis tuos reikalus paliktų po darbo ir labiau susikoncentruotų į savo užduotis. Jeigu už trumpesnį laiką būtų galima mokėti tiek pat – ir nudirbta turėtų būtų ne mažiau. Bet darbdavių nereikia mokyti, jie ir taip ieško būdu, kaip su kuo mažesnėmis sąnaudomis pagaminti prekes ar suteikti paslaugas klientams, o darbo jėgą panaudoti kuo efektyviau", – teigė R.Lazutka.
Verslo psichologė Laura Rimkutė pripažino, kad labiau išsivysčiusios ekonomikos šalys vis drąsiau kalba ir imasi praktinių veiksmų trumpinant darbo savaitę, nes tai puikus būdas skatinti darbuotojo produktyvumą.
"Įvairiose šalyse netgi daromi moksliniai eksperimentai, kokios įtakos tai turi darbuotojų darbo kokybei. Negaliu nepaminėti, kad šie tyrimai atskleidžia faktą, jog darbo savaitės trumpinimas yra puikus būdas motyvuoti darbuotojus ir sulaukti puikių jų darbo rezultatų tose įmonėse, kuriose darbuotojai tiesiog neturi galimybės išsinešti savo darbo namo. Kaip pavyzdys galėtų būti ligoninės ar senelių namų slaugytojos, kurios, uždariusios darbovietės duris, palieka savo darbą ten tiesiogine to žodžio prasme. Jos tuomet geriau ir daugiau pasiilsi, o į darbą grįžta laimingesnės", – sakė L.Rimkutė.
"Jei kalbėtume apie standartinį biuro darbuotoją, kuris turi galimybę dirbti iš namų, akivaizdu, kad trumpesnio darbo laiko padariniai jam yra kiek kitokie. Turėdami mažiau valandų darbo dieną, bet ne mažesnį darbo krūvį, dauguma darbuotojų tiesiog pradeda jausti dar didesnę įtampą, nes galbūt nespėja atlikti savo darbų. Tada jie nešasi darbus namo ir poilsio – kaip nebūta. Todėl dauguma Lietuvos darbdavių gana skeptiškai vertina galimybes trumpinti darbo valandų kiekį", – pridūrė verslo psichologė.
"Šiais laikais darbo santykiai yra laisvi. Žinoma, kontroliuoti darbo procesą tokiu atveju būna sudėtingiau, ne taip, kaip, pavyzdžiui, statybininko – matyti, ar žmogus mūrija sieną, ar ne. O kai žmonės dirba kontorose, daugiau kūrybinį darbą, tuomet darbo rezultatus kontroliuoti yra daug sunkiau. Tokiu atveju pasikliaujama pasitikėjimu darbuotoju. Daug kas priklauso tiek nuo darbuotojo profesijos, tiek ir nuo paties darbdavio", – įsitikinęs R Lazutka.
Pasak L.Rimkutės, tik vienetai organizacijų Lietuvoje turi sąlygas išskirtinai motyvuoti darbuotojus siūlant jiems trumpesnę darbo savaitę ar ilgesnes atostogas, o labiausiai rinkoje vertinami darbuotojai jau ir dabar turi išskirtines sąlygas.
"Nemanau, kad artimiausiu metu Lietuvoje vyks drastiškų pokyčių darbo trukmės ir atostogų laiko klausimais, nes Lietuvos ekonomika dar nėra tokia stipri, kad iš tikrųjų galėtų tai sau leisti. Žinoma, organizacijos, kurios optimizuoja darbo procesus, gali realistiškiau mąstyti apie tokį darbuotojų motyvavimo būdą. Vis dėlto, turint omenyje individualius skirtumus, darbo aplinka vis labiau liberalėja, nes, tapus rinkoje vertinamu specialistu, su darbdaviu galima susitarti dėl labai įvairių asmeninių darbo sąlygų", – ateities perspektyvas vertino verslo psichologė.
Persidirbimas atsiliepia įvairiems sveikatos aspektams, taip pat psichologinei savijautai.
Kaip nepersidirbti
Psichologas Eugenijus Laurinaitis pastebėjo, kad nuo persidirbimo dažniausiai kenčia tie žmonės, kurie turi savo verslus, yra linkę dirbti dieną ir naktį, o toks pervargimas – ypač kenkiantis sveikatai.
"Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus išnaudoja savo atostogas ir ar jo poilsis yra kokybiškas. Mes turime ilsėtis ne tik per atostogas, bet ir savaitgaliais. Mūsų ilsėjimosi kokybė rodo, ar mes pervargstame, ar tik pavargstame ir po to kokybiškai pasiilsime. Reikia individualiai stebėti kiekvieno žmogaus įpročius, kaip jis arba ji ilsisi. Daugiau reikšmės turi supratimas, kad poilsis – sąlyga gerai dirbti", – teigė psichologas.
"Persidirbimas atsiliepia įvairiems sveikatos aspektams, taip pat psichologinei savijautai. Nepailsėję mes pradedame perdegti, o perdegimo sindromas reiškia, kad labai entuziastingai dirbami mes galiausiai pradedame taip išsekti, kad savo darbo pradedame net nekęsti. Tuomet ir darbo rezultatai blogėja, ir sugebėjimas bendrauti su kolegomis. Mažėja pasitenkinimas darbu, pradedama abejoti savo kompetencijomis. Yra įrodyta, kad daug psichosomatinių ligų kyla dėl persidirbimo, nesugebėjimo pailsėti", – įspėjo E.Laurinaitis.
Psichologas pasidalijo labai paprasta taisykle, kurios laikydamiesi visuomet jausimės pailsėję ir darbingi. Tai trijų aštuonetų taisyklė. Aštuonios valandos turi būti skiriamos darbui, aštuonios – miegui, o likusios aštuonios – bendrauti su šeima, draugais, užsiėmimui veikla, visiškai nesusijusiai su darbu. Viena iš auksinių taisyklių, parodanti, ar mes nepervargome, – paprasčiausiai įvertinti, ar iš ryto norime eiti į darbą, o po darbo – ar norime eiti namo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus27
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...