- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje pristatytas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus 2018-2021 m. bei Valstybės kontrolės išvados dėl jo. Ekspertai sako, kad dėl demografinių tendencijų numatomas ciklinis ekonomikos augimo lėtėjimas, o išorės aplinka šiuo metu – labai nestabili.
„Išorės aplinka dabar itin nestabili, neapibrėžtumas labai didelis. Prognozėse bloginame užsienio prekybos rezultatus. Tačiau geriname vidaus paklausos rezultatus, darbo užmokesčio augimo perspektyvą, užimtumo perspektyvas. Infliacija 2019 ir 2020 metais šiek tiek didinama, šiems metams – keliais procentiniais punktais mažinama“, – sakė Finansų ministerijos ekspertė Rasa Šliogerienė.
Rugsėjo viduryje Finansų ministerijos pateiktame ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 m. galėtų padidėti 3,4 proc. Tai 0,2 proc. punkto daugiau nei buvo numatyta šių metų pavasarį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP turėtų augti tiek pat, kaip buvo numatyta šių metų pavasarį – 2,8 proc. 2019 metais ir po 2,5 proc. 2020 ir 2021 metais.
Scenarijus parengtas darant prielaidą, kad nebus nukrypta nuo Lietuvos stabilumo programoje numatytos fiskalinės politikos krypties.
„Numatomas ciklinis ekonomikos augimo lėtėjimas, kurį lemia demografinės sąlygos, jeigu nebus daromos didesnės investicijos nei numatome. Tai nėra taip baisu, jeigu ekonomika vystysis tvariai“, – komentavo Finansų ministerijos specialistė.
Kaip numato Finansų ministerija, kai kurių Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos augs lėčiau, nei buvo numatyta šių metų pradžioje, o neigiama rizika dėl padidėjusios įtampos tarptautinės prekybos srityje, palyginti su šių metų pavasariu, išaugo. Dėl šių aplinkybių Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto raida bus nuosaikesnė, nei buvo numatyta šių metų pavasarį.
Vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu, pagal ministerijos prognozes, bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis. Ją skatins Vyriausybės sprendimai, susiję su gyventojų pajamų didinimu bei paskatų investuoti stiprinimu, tiesioginių užsienio investicijų ir Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšomis finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimas bei įtemptos darbo rinkos diktuojamas poreikis verslui investuoti į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas ir kitas veiklos efektyvumą ir darbo našumą didinančias priemones.
Padėtis darbo rinkoje darbuotojams išliks palanki visą vidutinį laikotarpį, o darbdavių konkurencija dėl darbuotojų nemažės, prognozuoja Finansų ministerija. Jos specialistai numato, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje vidutiniu laikotarpiu augs vidutiniškai apie 7,2 proc. per metus – tai 1 proc. punktu daugiau, nei buvo numatyta šių metų pavasarį.
Išblėsus vienkartinių veiksnių, lėmusių vidutinės metinės infliacijos šuolį 2017 metais, poveikiui, kainų raida per pirmuosius 7 šių metų mėnesius buvo nuosaikesnė, teigia Finansų ministerijos ekspertai. Jie numato, kad vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, pokytis 2018 metais sieks 2,7 proc. – tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta 2018 metų pavasarį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais kainų pokytis turėtų nusistovėti ties 2,5 proc. per metus.
Ministerijos ekspertų teigimu, pastaraisiais metais stebimas paslaugų brangimas siejamas tiek su sparčiai didėjančiu darbo užmokesčiu paslaugų sektoriuje, kuriame darbo kaštai daugiau nei gamybos sektoriuje perkeliami į galutinę kainą, tiek su aktyvesniu paslaugų vartojimu, skatinamu sparčiai augančių namų ūkių disponuojamų pajamų. 2018 metų sausio-liepos mėnesiais būsto (4,4 proc.), poilsio (4,7 proc.) ir transporto (4,3 proc.) paslaugų kainų augimo tempas išliko spartus, tačiau lėtesnis nei pernai, nepaisant paspartėjusio darbo užmokesčio augimo tempo. Nuo paskutinio 2017 metų ketvirčio stebimas paslaugų kainų augimo tempo sulėtėjimas turėtų išlikti ir antroje 2018 metų pusėje. Augant darbo užmokesčiui šalyje, o paslaugoms, kurių kainos šiuo metu nesiekia pusės ES valstybių vidurkio, užimant vis didesnę vartotojų krepšelio dalį, spaudimas paslaugų kainoms didėti išliks visą vidutinį laikotarpį.
„Augant pajamoms, žmonės yra linkę išleisti daugiau pinigų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms“, – komentavo R. Šliogerienė.
Lietuvos banko atstovas posėdyje taip pat sakė, kad verslo sektoriuje yra matoma šiokių tokių galimo perkaitimo ženklų – nežymių, bet vis tiek reikalaujančių atkreipti dėmesį.
Valstybės kontrolė yra paskelbusi, kad, atlikusi 2018-2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą, padarė išvadą, jog jis yra tinkamas rengti 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.
Siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, pasak Valstybės kontrolės, būtinas tolesnis produktyvių investicijų didinimas, perėjimas nuo pigia darbo jėga grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę. Dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuvos potencialaus BVP augimas atsilieka nuo pastarųjų. Pagal Europos Komisijos naujausias projekcijas, Lietuvos potencialaus BVP augimas 2016-2020 m. sieks 2,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 2,4 proc.
Valstybės kontrolė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, jog šalies ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla: didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, Valstybės kontrolės vertinimu, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...