Tyrimas: būsimieji pensininkai netiki oria senatve

„Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų nuomonės apklausos rodo, kad daugiau nei 60 proc. dirbančiųjų teigia, jog yra susitaikę, kad sulaukus pensijos jiems gali tekti smarkiai riboti savo poreikius.

Tai, kad pensijų kaupimo sistema yra nepajėgi garantuoti orios senatvės, trečiadienį pasisakė tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Politikai pabrėžė, kad planuojama šios sistemos reforma ir pervedimų į pensijų fondus iš „Sodros“ sustabdymas.

Atlikto tyrimo duomenimis, dirbantieji nurodo, kad orios pensijos dydis turėtų siekti vidutiniškai 690 eurų per mėnesį. Tuo tarpu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia 300 eurų.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pažymi, kad „dėl demografinių iššūkių ilguoju laikotarpiu mūsų šalyje gali mažėti dirbančiųjų skaičius, o pensininkų skaičius augti, todėl valstybės galimybės užtikrinti orias senatvės pensijas gali būti apribotos. Kaip rodo tyrimo rezultatai, didžioji dalis būsimųjų pensininkų iš valstybės nesitiki gauti visos juos tenkinančios pensijos sumos. Tad dalį orios pensijos sumos gyventojai turėtų turėti sukaupę savarankiškai atsidėdami laisvų lėšų, kaupdami pensijų fonduose ar investuodami“.

Remiantis tyrimo rezultatais, teiginiui, kad valstybė turėtų užtikrinti 100 proc. orios pensijos, pritarė 44 proc. respondentų. Tuo metu likusi apklaustųjų dalis tokių lūkesčių nepuoselėja - daugiau nei 50 proc. apklaustų šalies gyventojų sakė, kad iš valstybės tikėtųsi gauti nuo 75 proc. iki 25 proc. oriai senatvei reikalingos pensijos sumos. Pasak „Swedbank“ finansų ekspertės, jos manymu, pensijai nekaupiant papildomai, egzistuoja didelė tikimybė, kad šių gyventojų lūkesčiai liks nepatenkinti.

Šiuo metu daugiau kaip 90 proc. dirbančių šalies gyventojų kaupia senatvei papildomai II pensijų pakopoje.

J. Cvilikienė aiškino, kad, nors daugelis gyventojų galvoja, jog pensija dar toli, vis dėlto protingiausia yra pradėti kaupti kuo anksčiau. „Pradėjus kaupti senatvei nuo 25-erių metų, kas mėnesį užtektų atsidėti maždaug 4 kartus mažesnę sumą, nei sulaukus 45-erių metų, kad sukauptumėme tokią pačią sumą“, - kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 m. liepą-rugpjūtį. Tyrimo metu apklausti 1009 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų.