- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Senas posakis „Geriau alkanam gultis, nei su skolomis keltis“ daugumai lietuvių tebegalioja.
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 73 proc. šalies gyventojų atsisakytų atostogauti kurorte ar vykti į pažintinę kelionę turėdami neišmokėtą vartojimo paskolą. Dar daugiau gyventojų nuo brangesnio poilsio sulaikytų pradelsti mokėjimai už kreditus ar paslaugų teikėjams (83 proc.) ir didelė skola artimiesiems ar pažįstamiems (87 proc.).
Finansiškai drausmingi
„Galima sakyti, kad šie duomenys yra komplimentas lietuviams už jų finansinę drausmę. Neseniai panašus tyrimas buvo atliktas kaimyninėje Latvijoje, ir paaiškėjo, kad ten situacija gerokai skiriasi. Skirtingai nei lietuviai, tik 21 proc. latvių atsisakytų atostogų, jei turėtų pradelstų trumpalaikių finansinių įsipareigojimų ar įsiskolinimų“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Nuostata, jog verčiau atsisakyti kokybiškesnio poilsio, bet įvykdyti įsipareigojimus yra būdinga didžiajai daliai lietuvių. Visgi jos rečiau laikosi didžiausias pajamas gaunantys gyventojai ir jaunimas – gyventojai iki 35 metų amžiaus.
Įsiskolinę – beveik penktadalis
Ar dažnas lietuvis šiandien turi neišmokėtą vartojimo paskolą ar įsiskolinimų paslaugų teikėjams? Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, neišmokėtą vartojimo paskolą turi 16 proc. pilnamečių gyventojų, o 9 proc. turi pradelstų mokėjimų finansų, telekomunikacijų, elektros tiekimo ir kitoms įmonėms. Už pastarųjų įmonių paslaugas daugiau kaip po 1000 eurų yra įsiskolinę 2 proc. gyventojų.
„Per atostogas norisi negalvoti apie rūpesčius. Todėl prieš išvykstant poilsiauti patariama padengti susikaupusius įsiskolinimus, jei tokių gyventojai turi. Pastebime, kad vis daugiau vartotojų elgiasi apgalvotai ir, turėdami keletą pradelstų mokėjimų vienu metu, pirmiausia padengia didesnius. Tai yra tokius, už kuriuos skaičiuojamos didžiausios palūkanos ir delspinigiai. Dažniausiai tai yra teisingas pasirinkimas“, − sako Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Remiantis atliktos apklausos rezultatais, daugiausia gyventojų (87 proc.) nuo atostogų kelionių sulaikytų didesnė kaip 3 mėnesių pajamų dydžio skola draugams, giminaičiams ar pažįstamiems.
„Esame nedidelė šalis, ir ypač mažesniuose miestuose visi vieni kitus pažįsta. Akivaizdu, kad daugelis pasijustų nejaukiai, jei nemažą sumą pinigų paskolinęs bičiulis sužinotų, kaip skolininkas mėgaujasi kurorto malonumais tolimoje šalyje“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.
Stabdo ir atostogų kaina
Atostogų kaina – taip pat svarbus veiksnys gyventojams svarstant, ar jie gali vykti ilsėtis turėdami trumpalaikių finansinių įsipareigojimų. Apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė lietuvių per atostogas išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį. Be to, nemažai žmonių atostogas sieja su galimybe atlaisvinti savo finansinį diržą, todėl, matyt, kai kuriems iš jų geriau jokių atostogų nei taupios ir suvaržytos.
„Skolų turintiems žmonėms patartume ir toliau susilaikyti nuo didesnių išlaidų ir rūpintis įsipareigojimų vykdymu, tačiau nepamiršti poilsio. Galima rinktis „namostogas“, trumpam pakeisti darbo pobūdį, praleidžiant savaitę su vaikais, sode ar pas giminaičius. Savaitės ar dviejų poilsis dukart per metus taip pat yra ir finansiškai naudingas sprendimas, nes palaiko produktyvumą ir motyvaciją“, − sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Reprezentatyvią 1015 18-75 m. gyventojų apklausą visoje Lietuvoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2018 m. balandžio mėn. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kaip gyventojai suvokia atostogas ir jas planuoja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...