Tyrimas išryškino galimus darbo laiko ribojimų padarinius

  • Teksto dydis:

ESTEP ekspertai pristatė mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studiją. ESTEP valdybos pirmininko dr. Klaudijaus Manioko vadovaujami tyrėjai nagrinėjo prekybos laiko reguliavimo praktikas kitose šalyse, tarp jų ir kaimyninėje Lenkijoje, teisinio reguliavimo poveikį verslui, darbuotojams, vartotojams ir valstybės finansams. Svarbiausia studijos dalimi autoriai vadina 4 sumodeliuotus scenarijus, kurie atskleidžia galimus skirtingo darbo laiko reguliavimo rezultatus.

Kas dešimtas dirbantis pilietis gali pajusti pokyčius

Šiuo metu dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimų Lietuvoje diskutuoja Vyriausybės, prekybininkų ir profsąjungų atstovai. Socialinių partnerių derybose aptariami ir nagrinėjami įvairūs ribojimų variantai. „Valdžios, verslo ir visuomenės atstovai į diskusijas dėl mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko įsitraukia nuo 2002 m. Per 15 metų Lietuvoje buvo svarstomas ne vienas darbo laiko reguliavimo ir apribojimo siūlymas, tačiau visuomenės ir daugumos politikų palaikymo siūlomos įstatymų pataisos nesulaukė. Užtat užsienyje, ypač Europos Sąjungoje, reguliavimo pokyčių buvo, tad šiandien galime matyti ir vertinti jų rezultatus“, – pristatydamas studiją kalbėjo K. Maniokas. Eksperto teigimu, atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį galima prognozuoti ir modeliuoti, kokį efektą turės skirtingi reguliavimo scenarijai Lietuvoje.

Mažmeninės prekybos sektoriuje Lietuvoje dirba apie 140 tūkst. žmonių – maždaug 10 proc. visų dirbančių šalies gyventojų. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2016 m. siekė 9,9 mlrd. eurų. Todėl, anot K. Manioko, akivaizdu, jog bet koks mažmeninės prekybos reguliavimas daro didelę įtaką Lietuvos ekonomikai, darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, taip pat bendram vartojimui.

Lenkijoje išryškėjo ribojimų pasekmės

Nagrinėdami 30 užsienio valstybių praktikas ESTEP ekspertai atkreipė dėmesį į naujausią pavyzdį – kaimyninę Lenkiją, kurioje nuo šių metų kovo buvo įvesti parduotuvių veiklos ribojimai ir numatyta, kad suvaržymų nuosekliai gausės iki 2020 m. „Šiandien galime pasakyti, kaip verslas Lenkijoje reagavo į teisinius apribojimus. Pirma, prekybos centrai pakeitė darbuotojų darbo laiką – pridėjo daugiau valandų penktadieniais ir šeštadieniais, įvedė naują pamainą pirmadienio naktį, kurios metu pasiruošiama naujai prekybos savaitei. Pertvarka pasinaudojo degalinių savininkai, išplėtę asortimentą – dabar Lenkijos degalinėse galima nusipirkti šviežios mėsos, avalynės, papuošalų, kosmetikos ir elektronikos prekių. Degalinių apyvarta išaugo, nors degalų pardavimai liko stabilūs“, – Lenkijos pavyzdį nagrinėjo K. Maniokas. ESTEP studija teigia, kad tikėtina, jog Lietuvoje degalinės taip pat pasinaudotų pokyčiais pagerindamos savo pozicijas rinkoje, o jų metinė apyvarta papildomai paaugtų 2,8 mln., 20,6 mln., 34 mln. ar net 84,8 mln. eurų suma priklausomai nuo scenarijaus.

„Tačiau vartotojų išlaidos kasdieninėms prekėms dėl to turėtų didėti. Sekmadieniais ir švenčių dienomis galėdami apsipirkti tik mažose parduotuvėse arba degalinėse, pirkėjai išleistų daugiau, nes ir šiuo metu maisto prekių kainos degalinėse yra apie 20 proc. didesnės nei prekybos tinklų parduotuvėse“, – teigė K. Maniokas.

Ekspertas pritarė daugelio ekonomistų išsakomai nuomonei, kad prekybos ribojimas neprisideda prie konkurencijos didinimo, todėl paskatų kainai mažėti nėra. „Lenkijos pavyzdys rodo, kad įvedus griežtus prekybos veiklos apribojimus kainos nemažėjo. Pailgėjęs darbo laikas penktadieniais ir šeštadieniais ar naktinė pirmadienio pamaina kelia abejonių, ar darbuotojų gerovės lygis iš tiesų pakilo. Be to, verslas prarado dalį lankstumo ir galimybių suteikti darbą studentams ar vaikus prižiūrintiems tėvams, kuriems patogiausia būtų dirbti „netradiciniu laiku“, – pastebėjo K. Maniokas.

Keturi skirtingi scenarijai – skirtingos pasekmės

Sprendimas riboti prekybos veiklą sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis sumažintų darbuotojų poreikį įmonėse – sektorius turėtų atsisakyti 4136 darbo vietų, valstybė netektų daugiau kaip 68 mln. eurų pajamų, o vartojimas mažėtų beveik 268 mln. eurų.

Pasirėmę užsienio šalių reguliavimo patirtimi, pokyčių ekonominiu efektu ir mikromodeliavimo rezultatais, mokslininkai sudarė 4 ateities scenarijus, kuriuose atsispindi skirtingo laipsnio ribojimai – nuo griežčiausio iki nuosaikaus varianto. Griežčiausi ribojimai turėtų didžiausią įtaką viso sektoriaus apyvartai, gyventojų užimtumui, valstybės biudžetui ir ekonomikai.

„Sprendimas riboti prekybos veiklą sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis sumažintų darbuotojų poreikį įmonėse – sektorius turėtų atsisakyti 4136 darbo vietų, valstybė netektų daugiau kaip 68 mln. eurų pajamų, o vartojimas mažėtų beveik 268 mln. eurų“, – galimas griežčiausių ribojimų pasekmes dėstė K. Maniokas. ESTEP apskaičiavo, kad vidutinis sekmadienių ir švenčių skaičius per metus yra maždaug 62,5 d. Jeigu tiek dienų būtų išbraukta iš prekybininkų metų, sektoriaus lauktų didžiausi pokyčiai.

Jeigu ribojimai būtų taikomi tik pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną, pokyčiai būtų mažiausi – tai atspindi nuosaikiausias scenarijus, kuriame numatyta, kad valstybė praras 134 darbo vietas, vartojimas sumažės 8,7 mln. eurų, o įplaukos į biudžetą atitinkamai sumažės 2,2 mln. eurų. „Skirtumai tarp kraštutinių scenarijų yra dideli, tačiau lygiai taip pat skiriasi ir galimų ribojimų mastai“, – konstatavo K. Maniokas.

Kiti du, vadinamieji tarpiniai, mokslininkų sudaryti scenarijai atspindi, kaip rinką paveiktų ribojimas taikomas paskutinį mėnesio sekmadienį ir visomis švenčių dienomis (vidutiniškai apie 20 d.), taip pat – kokį poveikį turėtų tik švenčių dienoms taikomas darbo laiko ribojimas (15 d. per metus).

Neigiamos pasekmės daliai smulkaus verslo

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos iniciatyva mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studiją atlikę ESTEP ekspertai teigia, jog ES valstybių praktikos rodo, kad darbo laiko liberalizavimas paskatina kurti naujas darbo vietas, didina konkurenciją ir vartojimą. O sprendimai apriboti prekybos įmonių veiklą sukelia priešingą efektą – nebelieka dalies darbo vietų, vartotojai yra priversti keisti įpročius, nukenčia vietiniai gamintojai ir aplink prekybininkus susiformavusi smulkiojo verslo ekosistema, sumenksta mažmeninės prekybos indėlis į valstybės biudžetą.

„Vertindami neigiamo efekto mastą Lietuvoje, turime kalbėti apie daugiau negu 2 tūkst. prekybos ir paslaugų teikimo vietų ir daugiau negu 6 tūkst. darbuotojų, dirbančių po tuo pačiu stogu, pavyzdžiui, kirpyklose, taisyklose, vaistinėse, kavinėse ar specializuotose parduotuvėse“, – konstatavo K. Maniokas.

Europos Komisija skatina liberalizuoti

Vengrija anksčiau negu Lenkija išmėgino ribojimų kelią, bet patyrusi neigiamą efektą 2016 m. draudimus atšaukė. „Per metus po ribojimų Vengrijoje sumažėjo prekybos tinklų darbuotojams mokami priedai, sumenko pirkėjų srautai didžiuosiuose prekybos centruose – kavinių ir restoranų pajamos nukrito apie 20–25 proc. Kai kurie prekybos centrai pakėlė nuomos kainas smulkiesiems nuomininkams, kurie dirbo sekmadieniais. Neigiamą efektą patyrė ir smulkus ir vidutinis verslas“, – sakė K. Maniokas ir atkreipė dėmesį į Prancūziją, Nyderlandus, Suomiją ir kitas ES šalis, kurios liberalizavo prekybos veiklos reguliavimą – pasirinko priešingą kryptį negu Lenkija ir Vengrija.

Liberalizuoti rinką ir mažinti apribojimų ES nares skatina ir Europos Komisija. 2018 m. Europos Komisijos komunikate rekomenduojama peržiūrėti parduotuvių darbo laiko ribojimus, nes jie reikšmingai daro įtaką parduotuvių prieinamumui vartotojams ir blogina „tradicinių“ parduotuvių konkurencinę padėtį, lyginant su elektronine prekyba.

Kalbėdami apie rinką liberalizuoti nusprendusių ES valstybes, ESTEP ekspertai pateikė Suomijos pavyzdį. Tyrimai parodė, kad šioje Skandinavijos šalyje sumažėjus apribojimų, dauguma kasdieninių prekių parduotuvių pripažino, jog konkurencija padidėjo. Beveik pusė mažmeninių prekybininkų Suomijoje padidino darbuotojų skaičių.

„Kitas pavyzdys, kaip sprendimai liberalizuoti teigiamai paveikia rinką, yra Prancūzija. Tyrimas parodė, kad sumažėjus apribojimų verslas sukūrė 5100 naujų darbo vietų. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 1,2 mlrd. eurų, be to, suteiktas pastebimas postūmis ilgalaikiam BVP augimui“, – apžvelgė K. Maniokas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių