- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ESTEP ekspertai pristatė mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studiją. ESTEP valdybos pirmininko dr. Klaudijaus Manioko vadovaujami tyrėjai nagrinėjo prekybos laiko reguliavimo praktikas kitose šalyse, tarp jų ir kaimyninėje Lenkijoje, teisinio reguliavimo poveikį verslui, darbuotojams, vartotojams ir valstybės finansams. Svarbiausia studijos dalimi autoriai vadina 4 sumodeliuotus scenarijus, kurie atskleidžia galimus skirtingo darbo laiko reguliavimo rezultatus.
Kas dešimtas dirbantis pilietis gali pajusti pokyčius
Šiuo metu dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimų Lietuvoje diskutuoja Vyriausybės, prekybininkų ir profsąjungų atstovai. Socialinių partnerių derybose aptariami ir nagrinėjami įvairūs ribojimų variantai. „Valdžios, verslo ir visuomenės atstovai į diskusijas dėl mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko įsitraukia nuo 2002 m. Per 15 metų Lietuvoje buvo svarstomas ne vienas darbo laiko reguliavimo ir apribojimo siūlymas, tačiau visuomenės ir daugumos politikų palaikymo siūlomos įstatymų pataisos nesulaukė. Užtat užsienyje, ypač Europos Sąjungoje, reguliavimo pokyčių buvo, tad šiandien galime matyti ir vertinti jų rezultatus“, – pristatydamas studiją kalbėjo K. Maniokas. Eksperto teigimu, atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį galima prognozuoti ir modeliuoti, kokį efektą turės skirtingi reguliavimo scenarijai Lietuvoje.
Mažmeninės prekybos sektoriuje Lietuvoje dirba apie 140 tūkst. žmonių – maždaug 10 proc. visų dirbančių šalies gyventojų. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2016 m. siekė 9,9 mlrd. eurų. Todėl, anot K. Manioko, akivaizdu, jog bet koks mažmeninės prekybos reguliavimas daro didelę įtaką Lietuvos ekonomikai, darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, taip pat bendram vartojimui.
Lenkijoje išryškėjo ribojimų pasekmės
Nagrinėdami 30 užsienio valstybių praktikas ESTEP ekspertai atkreipė dėmesį į naujausią pavyzdį – kaimyninę Lenkiją, kurioje nuo šių metų kovo buvo įvesti parduotuvių veiklos ribojimai ir numatyta, kad suvaržymų nuosekliai gausės iki 2020 m. „Šiandien galime pasakyti, kaip verslas Lenkijoje reagavo į teisinius apribojimus. Pirma, prekybos centrai pakeitė darbuotojų darbo laiką – pridėjo daugiau valandų penktadieniais ir šeštadieniais, įvedė naują pamainą pirmadienio naktį, kurios metu pasiruošiama naujai prekybos savaitei. Pertvarka pasinaudojo degalinių savininkai, išplėtę asortimentą – dabar Lenkijos degalinėse galima nusipirkti šviežios mėsos, avalynės, papuošalų, kosmetikos ir elektronikos prekių. Degalinių apyvarta išaugo, nors degalų pardavimai liko stabilūs“, – Lenkijos pavyzdį nagrinėjo K. Maniokas. ESTEP studija teigia, kad tikėtina, jog Lietuvoje degalinės taip pat pasinaudotų pokyčiais pagerindamos savo pozicijas rinkoje, o jų metinė apyvarta papildomai paaugtų 2,8 mln., 20,6 mln., 34 mln. ar net 84,8 mln. eurų suma priklausomai nuo scenarijaus.
„Tačiau vartotojų išlaidos kasdieninėms prekėms dėl to turėtų didėti. Sekmadieniais ir švenčių dienomis galėdami apsipirkti tik mažose parduotuvėse arba degalinėse, pirkėjai išleistų daugiau, nes ir šiuo metu maisto prekių kainos degalinėse yra apie 20 proc. didesnės nei prekybos tinklų parduotuvėse“, – teigė K. Maniokas.
Ekspertas pritarė daugelio ekonomistų išsakomai nuomonei, kad prekybos ribojimas neprisideda prie konkurencijos didinimo, todėl paskatų kainai mažėti nėra. „Lenkijos pavyzdys rodo, kad įvedus griežtus prekybos veiklos apribojimus kainos nemažėjo. Pailgėjęs darbo laikas penktadieniais ir šeštadieniais ar naktinė pirmadienio pamaina kelia abejonių, ar darbuotojų gerovės lygis iš tiesų pakilo. Be to, verslas prarado dalį lankstumo ir galimybių suteikti darbą studentams ar vaikus prižiūrintiems tėvams, kuriems patogiausia būtų dirbti „netradiciniu laiku“, – pastebėjo K. Maniokas.
Keturi skirtingi scenarijai – skirtingos pasekmės
Sprendimas riboti prekybos veiklą sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis sumažintų darbuotojų poreikį įmonėse – sektorius turėtų atsisakyti 4136 darbo vietų, valstybė netektų daugiau kaip 68 mln. eurų pajamų, o vartojimas mažėtų beveik 268 mln. eurų.
Pasirėmę užsienio šalių reguliavimo patirtimi, pokyčių ekonominiu efektu ir mikromodeliavimo rezultatais, mokslininkai sudarė 4 ateities scenarijus, kuriuose atsispindi skirtingo laipsnio ribojimai – nuo griežčiausio iki nuosaikaus varianto. Griežčiausi ribojimai turėtų didžiausią įtaką viso sektoriaus apyvartai, gyventojų užimtumui, valstybės biudžetui ir ekonomikai.
„Sprendimas riboti prekybos veiklą sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis sumažintų darbuotojų poreikį įmonėse – sektorius turėtų atsisakyti 4136 darbo vietų, valstybė netektų daugiau kaip 68 mln. eurų pajamų, o vartojimas mažėtų beveik 268 mln. eurų“, – galimas griežčiausių ribojimų pasekmes dėstė K. Maniokas. ESTEP apskaičiavo, kad vidutinis sekmadienių ir švenčių skaičius per metus yra maždaug 62,5 d. Jeigu tiek dienų būtų išbraukta iš prekybininkų metų, sektoriaus lauktų didžiausi pokyčiai.
Jeigu ribojimai būtų taikomi tik pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną, pokyčiai būtų mažiausi – tai atspindi nuosaikiausias scenarijus, kuriame numatyta, kad valstybė praras 134 darbo vietas, vartojimas sumažės 8,7 mln. eurų, o įplaukos į biudžetą atitinkamai sumažės 2,2 mln. eurų. „Skirtumai tarp kraštutinių scenarijų yra dideli, tačiau lygiai taip pat skiriasi ir galimų ribojimų mastai“, – konstatavo K. Maniokas.
Kiti du, vadinamieji tarpiniai, mokslininkų sudaryti scenarijai atspindi, kaip rinką paveiktų ribojimas taikomas paskutinį mėnesio sekmadienį ir visomis švenčių dienomis (vidutiniškai apie 20 d.), taip pat – kokį poveikį turėtų tik švenčių dienoms taikomas darbo laiko ribojimas (15 d. per metus).
Neigiamos pasekmės daliai smulkaus verslo
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos iniciatyva mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studiją atlikę ESTEP ekspertai teigia, jog ES valstybių praktikos rodo, kad darbo laiko liberalizavimas paskatina kurti naujas darbo vietas, didina konkurenciją ir vartojimą. O sprendimai apriboti prekybos įmonių veiklą sukelia priešingą efektą – nebelieka dalies darbo vietų, vartotojai yra priversti keisti įpročius, nukenčia vietiniai gamintojai ir aplink prekybininkus susiformavusi smulkiojo verslo ekosistema, sumenksta mažmeninės prekybos indėlis į valstybės biudžetą.
„Vertindami neigiamo efekto mastą Lietuvoje, turime kalbėti apie daugiau negu 2 tūkst. prekybos ir paslaugų teikimo vietų ir daugiau negu 6 tūkst. darbuotojų, dirbančių po tuo pačiu stogu, pavyzdžiui, kirpyklose, taisyklose, vaistinėse, kavinėse ar specializuotose parduotuvėse“, – konstatavo K. Maniokas.
Europos Komisija skatina liberalizuoti
Vengrija anksčiau negu Lenkija išmėgino ribojimų kelią, bet patyrusi neigiamą efektą 2016 m. draudimus atšaukė. „Per metus po ribojimų Vengrijoje sumažėjo prekybos tinklų darbuotojams mokami priedai, sumenko pirkėjų srautai didžiuosiuose prekybos centruose – kavinių ir restoranų pajamos nukrito apie 20–25 proc. Kai kurie prekybos centrai pakėlė nuomos kainas smulkiesiems nuomininkams, kurie dirbo sekmadieniais. Neigiamą efektą patyrė ir smulkus ir vidutinis verslas“, – sakė K. Maniokas ir atkreipė dėmesį į Prancūziją, Nyderlandus, Suomiją ir kitas ES šalis, kurios liberalizavo prekybos veiklos reguliavimą – pasirinko priešingą kryptį negu Lenkija ir Vengrija.
Liberalizuoti rinką ir mažinti apribojimų ES nares skatina ir Europos Komisija. 2018 m. Europos Komisijos komunikate rekomenduojama peržiūrėti parduotuvių darbo laiko ribojimus, nes jie reikšmingai daro įtaką parduotuvių prieinamumui vartotojams ir blogina „tradicinių“ parduotuvių konkurencinę padėtį, lyginant su elektronine prekyba.
Kalbėdami apie rinką liberalizuoti nusprendusių ES valstybes, ESTEP ekspertai pateikė Suomijos pavyzdį. Tyrimai parodė, kad šioje Skandinavijos šalyje sumažėjus apribojimų, dauguma kasdieninių prekių parduotuvių pripažino, jog konkurencija padidėjo. Beveik pusė mažmeninių prekybininkų Suomijoje padidino darbuotojų skaičių.
„Kitas pavyzdys, kaip sprendimai liberalizuoti teigiamai paveikia rinką, yra Prancūzija. Tyrimas parodė, kad sumažėjus apribojimų verslas sukūrė 5100 naujų darbo vietų. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 1,2 mlrd. eurų, be to, suteiktas pastebimas postūmis ilgalaikiam BVP augimui“, – apžvelgė K. Maniokas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...