Tyrimas: kartos Lietuvoje skolinasi skirtingai

Skirtinga įvairių amžiaus grupių socialinė patirtis, ateities planai ir dabartiniai poreikiai lemia skirtingą įprotį skolintis, bet visas amžiaus grupes vienija tai, kad dauguma jų atstovų nemėgsta būti skolingi. Apie 70 proc. Lietuvos gyventojų tyrimo metu pasakė, kad būti skolingiems jiems yra psichologinė ir moralinė našta. Dar ryškiau ši nuostata atsispindėjo tarp vyresnių kartų (46–55 m. ir vyresnių negu 56 m.) – tokiai nuomonei pritarė apie 75 proc. šių grupių respondentų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kaip kartos skirtingai renkasi, iš ko skolintis brangiems pirkiniams. Ir nors visos amžiaus grupės dažniausiai skolinasi iš bankų (65 proc. visų Lietuvos gyventojų), kartų skirtumai išryškėja teiraujantis apie skolinimosi iš draugų ir artimųjų įpročius. Iš jų net penkiskart dažniau negu vyresni respondentai yra skolinęsi jaunosios 20–35 metų kartos atstovai (53 proc.). Tarp vyresnių negu 56 metų amžiaus apklausos dalyvių tokių, kurie skolinosi lėšų brangiems pirkiniams iš draugų, artimųjų ir pažįstamų, buvo 11 procentų.

„Nenoras būti skolingam turi įtakos ir tam, kaip gyventojai apsisprendžia ir pasirenka, iš ko skolintis. Psichologiškai visuomet sudėtingiau prašyti pinigų iš draugų ar kitų artimų žmonių. Dėl to neturėtų stebinti faktas, kad dažniausiai žmonės kreipiasi į bankus, nes visos sąlygos čia yra aiškios ir apibrėžtos. Ši tendencija ypač ryški tarp vyresnės kartos respondentų – kuo esame vyresni, tuo geriau suprantame, kad su draugais reikia draugauti, o skolintis kitur“, – sako SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Apklausos metu daugiau negu pusė visų respondentų, kurie yra praeityje skolinęsi, pasakė, kad jų sprendimas buvo gerai apgalvotas ir jie juo džiaugiasi. „Viena vertus, žmonės Lietuvoje nemėgsta būti skolingi ir vertina galimybę grąžinti pinigus anksčiau, kita vertus, tai, kad daugiau negu pusė jų rimtai apsvarsto prieš prisiimdami įsipareigojimus, rodo jų rimtą požiūrį, dėl kurio jie gali džiaugtis anksčiau priimtais sprendimais skolintis“, – teigia V. Žagūnis.

Kartų požiūris taip pat išsiskyrė dėl galimybės gauti paskolą internetu. 11 proc. visų apklaustųjų pasakė, kad, jei reikėtų skolintis, jie rinktųsi vartojimo paskolą gauti internetu, t. y. norėtų išvengti tiesioginio bendravimo. Jauniausių respondentų grupėje (25–30 m.) taip atsakiusiųjų buvo beveik dvigubai daugiau – 19 proc., tarp 46–55 metų žmonių – 5 proc., o tarp vyresnių negu 56 metų – tik 3 procentai.

Analizuojant populiariausius įvairių kartų brangius pirkinius, kuriems buvo skolintasi, matyti, kad jaunoji karta dažniausiai pirko automobilį (73 proc.) ir kad tai ji darė dukart dažniau negu tėvų karta (34 proc.). Būsto remontui ar atnaujinimui jaunoji karta skolinosi keturis kartus rečiau (14 proc.) negu tėvų karta (59 proc.).

SEB banko užsakymu lietuvių skolinimosi ir taupymo įpročių tyrimą 2017 metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Mindshare“. Buvo apklausti 578 vyresni negu 20 metų gyventojai.