- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (59 proc.) turi įsigiję nuosavą senos statybos butą arba kotedžą, penktadalis (19 proc.) gyvena šeimos nariams ar giminaičiams priklausančiame būste, o dar 14 proc. šalies gyventojų būstą nuomojasi, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Ketvirtadalis šalies gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, norėtų jį pakeisti, bet tik labai maža dalis (6 proc.) ketina tai padaryti netolimoje ateityje.
Remiantis tyrimo duomenimis, pagrindinės noro keisti nuosavą būstą priežastys yra siekis gyventi ekonomiškiau ir mažiau skirti lėšų būsto išlaikymui bei noras gyventi naujos statybos būste. Šalies gyventojai taip pat jaučia poreikį gyventi erdvesniame būste arba butą norėtų keisti į nuosavą namą. Ne paskutinėje būsto keitimo priežasčių sąrašo vietoje yra ir būsto vieta.
„Tokius poreikius sąlygoja šalies nekilnojamo turto situacija, kai didelė dalis gyventojų gyvena senos statybos būstuose, kuriems būdingos didelės eksploatacijos ir komunalinių paslaugų išlaidos. Dalis gyventojų lūkestį keisti būstą taip pat sieja su augančia ekonomika ir gerėjančiais finansiniais lūkesčiais bei noru gyventi erdviau, kokybiškiau, turėti daugiau privatumo“, – tyrimą komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Tik 3 proc. nuosavą būstą turinčių respondentų teigė gyvenantys naujos statybos bute arba name ar kotedže (atitinkamai 5 proc.), nors vien sostinėje Vilniuje per tris pirmuosius šių metų mėnesius nekilnojamo turto plėtotojai pardavė beveik 1 100 naujos statybos butų. Tai yra trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai metais.
Nepaisant to, kad nuosavą būstą norėtų keisti ketvirtadalis savininkų, artimiausiu metu tik 6 proc. ketina tai įgyvendinti realybėje naudodami nuosavas ar skolintas lėšas.
„Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, jog lėšų trūkumas yra pagrindinė kliūtis turimą nuosavą būstą keisti į kokybiškesnį naują. Paradoksalu, kad dideli būsto išlaikymo kaštai šiuo atveju gali būti ir priežastis, ir pasekmė, kodėl gyventojams nelieka laisvų pinigų ekonomiškesniam būstui įsigyti“, ‒ teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
Pasak J. Gumuliauskienės, dar ketvirtadalis šalies gyventojų mano, kad tai yra sudėtingas ir varginantis procesas. Tikėtina, kad neretu atveju gyventojai tiesiog nepasidomi ir nesikonsultuoja su specialistais, kaip galima įsigyti kokybiškesnį būstą ar patirti mažesnes išlaidas jo išlaikymui. Juolab, kad nemaža dalis gyventojų mano, jog būtent konsultacijos su specialistais ir palankios sąlygos pasiskolinti užtikrintų sklandų būsto keitimo procesą.
„Vertėtų atkreipti dėmesį ir į būsto paskolą turinčių šeimos narių, draugų ar artimųjų patirtį. Anksčiau banko atlikti tyrimai ir ilgametė patirtis bendraujant su klientais rodo, kad įsigyjant naują ar keičiant seną būstą labai svarbu domėtis būsto rinkos tendencijomis ir kainomis, įvertinti būsto remonto ar jo išlaikymo kaštus, įvertinti būsto kokybę, o informacijos ieškoti naudojant kuo daugiau kanalų ir konsultuojantis su specialistais“, – apibendrina „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2016 m. kovą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...