- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarbiausias atostogų atributas Lietuvos gyventojams – vanduo, o atostogaudami dauguma išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį. Tokius įpročius atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Nepaisant to, kad šalies gyventojai atostogų metu mėgsta savęs nevaržyti finansiškai, 45 proc. jų iš anksto atostogoms netaupo, o taupantieji lėšas kaupti pradeda likus vos keliems mėnesiams iki atostogų.
Nori pabūti prie vandens ir ne mieste
„Kelionių organizatoriai tikriausiai yra pastebėję, kad lietuviams būdinga ilsėtis prie didesnio ar mažesnio vandens telkinio. Daugiau nei 40 proc. gyventojų nurodo, jog būtinas atostogų atributas yra pabuvimas prie ežero, upės ar jūros. Kitas svarbus lietuviškų atostogų aspektas – tai poilsis sodyboje. Trečdalis (35 proc.) gyventojų atostogas sieja su pabuvimu kaime, sode ar sodyboje“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimas taip pat parodė, kad ežerai ar upės su atostogomis dažniausiai asocijuojasi vyrams, o jūra yra moterų atostogų dalis. Sodyba, sodas ar kaimas yra dažnas vyresnio amžiaus žmonių poilsio atributas.
Jaunesni ieško naujovių
„Jei skirstytume žmones pagal tai, su kuo jiems siejasi atostogos, gautume dvi didesnes grupes − tai ramaus poilsio mėgėjai ir naujų patirčių ieškotojai. Pastarųjų kiek mažiau ir jiems galėtume priskirti tuos, kurie būtinai turi aplankyti užsienio šalį, pamatyti ar sužinoti ką nors naujo“, – sako J. Cvilikienė.
Apsilankymą per atostogas užsienio šalyje įvardijo 29 proc. apklaustųjų, didesnė dalis jų – 26-35 m. amžiaus didmiesčių gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Dar 16 proc. kalbėdami apie atostogų atributus paminėjo, kad jiems būtina pamatyti ar sužinoti ką nors naujo, aplankyti miestą, šalį ar muziejų, kuriame dar nėra buvę. Naujos patirtys labiausiai domina jauniausius, iki 25 m. amžiaus gyventojus.
Tiesa, pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, esama ir gerokai mažesnius poreikius su atostogomis siejančių žmonių. Pavyzdžiui, 22 proc. apklaustųjų atostogos reiškia pakankamai laiko išsimiegoti, o 17 proc. pakaktų turėti laiko savo hobiui.
Išlaidos gerokai išauga
Nors Lietuvoje visų rūšių vandens telkiniai nesunkiai pasiekiami, žmonių atostogų išlaidų duomenys rodo, kad ilsėtis prie jų nėra pigus malonumas. „Paprastai atostogoms rekomenduojame skirti 8 proc. metinių pajamų arba maždaug tiek, kiek uždirbate įprastą mėnesį. Tačiau šis atostogų įpročių tyrimas rodo, kad gyventojai, lyginant su įprastu mėnesiu, per atostogas pinigais pasitaško labiau. 44 proc. jų išleidžia dvigubai daugiau nei įprastai, dar 18 proc. – tris ar keturis kartus daugiau nei įprastą mėnesį“, – pastebi J. Cvilikienė.
Gali kilti klausimas, ar tai teisingas požiūris. Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, viskas priklauso nuo žmogaus galimybių. Jei tai laisvi pinigai ir šios išlaidos niekaip nepaveiks jūsų finansinių įsipareigojimų, be to, jei esate pasirūpinęs finansiniu rezervu – šiuos pinigus galite išleisti ir turiningoms atostogoms.
Pusė atostogoms taupo, kita pusė ne
Yra du būdai atostogų finansams subalansuoti. Vienas iš jų – tai taupyti ir ieškoti geriausių pasiūlymų gerokai prieš atostogas, o antrasis – rinktis nebrangų poilsį ar sutaupyti per pačias atostogas.
Vis dėlto lietuvių taupymo atostogoms įpročiai galėtų būti geresni. Tyrimo duomenimis, 45 proc. lietuvių atostogoms iš anksto netaupo, 23 proc. pradeda taupyti likus 1-3 mėnesiams, 17 proc. – prieš 4-6 mėnesius, o daugiau nei prieš pusmetį taupyti ima vos kas dvidešimtas gyventojas.
„Pradėti taupyti atostogoms būtų geriau kuo anksčiau. Taupymas nebūtinai reiškia tiesiog atidėti dalį pinigų į joms skirtą sąskaitą. Tai galima daryti ir iš anksto pradėjus ieškoti geresnių kelionių, apgyvendinimo pasiūlymų. Svarbu nepamiršti, kad išlaidų bus įvairių, ir jas reikia įvertinti visas. Neretai susigundę pigiais skrydžių bilietais pro pirštus pažiūrime į viešbučio, maisto, vietinio transporto kainas ir galų gale išleidžiame daugiau nei tikėjomės“, – atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.
Ji priduria, kad numatyti visas išlaidas galima iš anksto susidarant atostogų biudžetą. Turint biudžetą, bus daug lengviau „tilpti“ į tą sumą, kurią iš tiesų ir galite skirti.
Kaip subalansuoti atostogų finansus?
„Yra du būdai atostogų finansams subalansuoti. Vienas iš jų – tai taupyti ir ieškoti geriausių pasiūlymų gerokai prieš atostogas, o antrasis – rinktis nebrangų poilsį ar sutaupyti per pačias atostogas. Tiems, kam atostogos reiškia ir poilsį nuo finansinės drausmės, jis nepatiks, bet linkusiems gyventi ir ilsėtis kukliau tai yra nebloga išeitis“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Pasak J. Cvilikienės, šiems žmonėms prieš atostogas reikia nusistatyti, kas jiems svarbiausia, ir mažiau svarbiems dalykams išleisti kuo mažiau. Sakykime, jei ieškote naujų patirčių ir išvykę kasdien lankysite įdomias vietas, muziejus ar kitas įžymybes, galbūt jums nereikia labai brangaus viešbučio, nes jame beveik nebūsite.
Kita rekomendacija – prisiminti, kad kartais atostogas galima keisti „namostogomis“: ramiu laiku, kurį skirsite sau likdami namie. „Tai vienareikšmiškai pigu, tačiau „namostogos“ nežada smagių ir išskirtinių įspūdžių. Todėl jei liksite namie ar sodyboje, sugalvokite veiklų, kurios teiktų džiaugsmą ir jas paverstų nekasdieniškomis: eikite į teatrą, apsilankykite vakarėlyje, pasikvieskite draugų ar skirkite laiko patirtims, kurioms anksčiau nerasdavote laiko. Džiaugsmui dažnai reikia tik fantazijos, o ne pinigų“, – apibendrina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Reprezentatyvią 1015 18-75 m. gyventojų apklausą visoje Lietuvoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2018 m. balandžio mėn. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kaip gyventojai suvokia atostogas ir jas planuoja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...