- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rugsėjo mėnesį atliktas tyrimas rodo, kad Estijoje buvo daugiausia atostogavusiųjų, tačiau geriausiai savo atostogas poilsiui išnaudojo lietuviai. Užsienyje daugiausia atostogavo latviai, bet jie ir lietuviai net ir atostogų metu kur kas dažniau nei estai turėjo atlikinėti darbo užduotis.
Apklausa apie Baltijos šalių gyventojų atostogavimo įpročius vyko darbo paieškos skelbimų CV-Online, viešbučių ir poilsio paslaugų elektroninės parduotuvės NoriuNoriuNoriu.lt ir jų partnerių Latvijoje bei Estijoje tinklalapiuose.
Lietuvoje į tyrimo klausimus atsakė 10 410, Latvijoje – 2794, Estijoje – 1206 respondentai.
Tyrimo duomenys rodo, kad iki spalio mėnesio didžioji dauguma dirbančiųjų jau spėjo paatostogauti. Čia pirmauja estai – net 81 proc. jų jau turėjo atostogų, atostogavusių lietuvių ir latvių skaičius panašus – atitinkamai 71 ir 68 proc.
Nors estai gali pasigirti tuo, kad iki šaltojo sezono jau spėjo pasinaudoti atostogomis, bet jų poilsio kokybė ne itin gera: net kas penktas nurodė, kad po atostogų į darbą grįžo nepailsėjęs.
Viena iš to priežasčių gali būti per trumpos atostogos. Didžioji dalis Estijos respondentų atostogavo tik Estijoje ir tenkinosi trumpomis kelių dienų išvykomis. Tik 14 proc. apklausoje dalyvavusių estų atostogoms galėjo skirti keturias ir daugiau savaičių. Tiesa, lietuvių tiek laiko atostogavo dar mažiau –tik 13 proc. Latvijoje tokių buvo kur kas daugiau – 27 proc.
Už šalies ribų atostogauti neišvyko 51 proc. estų ir 50 proc. lietuvių, o tarp latvių tokių buvo mažiau – tik savo tėvynėje jų atostogavo ir 42 proc. Kita vertus, ir Estijoje, ir užsienyje paatostogauti spėjo 35 proc. estų. Taip padalinti savo atostogas sugebėjo ir 34 proc. latvių bei 31 proc., lietuvių.
Tyrimo duomenys rodo, kad kokybiškiausias atostogas šiemet turėjo lietuviai. Kaip jau buvo minėta, beveik kas penktas (19 proc.) estas teigė, kad po atostogų jautėsi nepailsėjęs. Tarp lietuvių tokių buvo tik 11 proc., o tarp latvių – 14 proc.
Lietuviams gerai pailsėti netrukdo ir tai, kad jiems kur kas dažniau nei estams atostogų metu tenka padirbėti – tai pripažino 37 proc. lietuvių ir net 49 proc. latvių. Tarp estų tokių buvo mažiausiai – 31 proc. Tačiau į darbo skambučius visiems tenka atsakyti beveik vienodai: 25 proc. lietuvių, 24 proc. latvių ir 23 proc. estų.
Buvo ir daugiau atsakymų, kurie visose trijose šalyse buvo labai panašūs.
„Pastebėjome, kad atostogų trukmė labai priklauso nuo pareigų srities. Administracinį darbą dirbantieji dažniau naudojosi ilgesnėmis atostogomis. Gamybos, inžinerijos, transporto, statybos, prekybos sričių darbuotojai tenkinosi trumpesnėmis atostogomis ir jiems dažniau teko rūpintis darbiniais reikalais atsotogų metu“, - sakė CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
„Apibendrinant visą tyrimą galima pasakyti, kad estai ir lietuviai atostogauja, kur kas trumpiau nei latviai, bet estai, jei taip galima pasakyti, daro tai pareigingiau. Didesnė jų dalis jau turėjo atostogų ir atostogaudami neturėjo spręsti darbo užduočių. Įdomu, kad lietuviai atostogauja mažiausiai, bet teigia visai neblogai pailsintys. Latviai išsiskiria kur kas ilgesnėmis atostogomis, užtat jiems ir poilsiaujant tenka gerokai dažniau padirbėti“, - pastebėjimais dalijosi NoriuNoriuNoriu.lt rinkodaros vadovas Augustinas Zinevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...