- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Remiantis šiandien Komisijos paskelbto naujausio PVM nepriemokos tyrimo duomenimis, dėl reikalavimų nesilaikymo arba mokesčių nesurinkimo 2012 m. buvo prarasta apie 177 mlrd. eurų numatytų PVM įplaukų.
Tai prilygsta 16 procentų 26 valstybių narių visų numatytų PVM įplaukų. PVM nepriemokos tyrime pateikiami išsamūs duomenys apie turėtos surinkti ir faktiškai surinktos PVM sumos skirtumą 26 valstybėse narėse 2012 m. Siekiant atsižvelgti į patobulintą metodiką į jį taip pat įtraukti atnaujinti 2009–2011 m. duomenys. Tyrime taip pat nurodomos pagrindinės PVM nepriemokos tendencijos ir pateikiama ekonominių sąlygų bei politikos sprendimų poveikio PVM įplaukoms analizė.
Už mokesčius atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta: „PVM nepriemoka iš esmės rodo, kiek veiksmingos – arba neveiksmingos – yra PVM reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir laikymosi priemonės visoje ES. Šiandien paskelbti duomenys rodo, kad dar daug ką reikia nuveikti. Valstybės narės negali sau leisti prarasti tiek pajamų. Jos turi pasitempti ir imtis ryžtingų veiksmų, kad atgautų šias viešąsias lėšas. O Komisija ir toliau daug dėmesio skirs nuodugniai PVM sistemos reformai, siekdama, kad ji taptų tvirtesnė, veiksmingesnė ir atsparesnė sukčiavimui.“
PVM nepriemoka – tai numatytų PVM įplaukų ir nacionalinių valdžios institucijų faktiškai surinktos PVM sumos skirtumas. Nors reikalavimų nesilaikymas neabejotinai turi didelės įtakos tam, kad šių įplaukų negaunama tiek, kiek reikėtų, PVM nepriemoką lemia ne vien sukčiavimas. PVM nesumokamas, be kita ko, ir dėl bankrotų bei nemokumo, statistikos klaidų, mokėjimų vėlavimo ir teisinio mokesčių vengimo.
2012 m. mažiausia PVM nepriemoka nustatyta Nyderlanduose (5 proc. numatytų įplaukų), Suomijoje (5 proc.) ir Liuksemburge (6 proc.). Didžiausia nepriemoka buvo Rumunijoje (44 proc. numatytų PVM įplaukų), Slovakijoje (39 proc.) ir Lietuvoje (36 proc.). Vienuolikoje valstybių narių PVM nepriemoka 2011–2012 m. sumažėjo, o penkiolikoje – padidėjo. Graikijoje padėtis nuo 2011 m. (9,1 mlrd. eurų) iki 2012 m. (6,6 mlrd. eurų) pagerėjo labiausiai, nors ji tebėra viena iš tų valstybių narių, kuriose PVM nepriemoka didelė (33 proc.).
Pagrindiniai faktai
PVM nepriemokos tyrimą finansuoja Komisija, vykdydama Europos PVM sistemos reformą ir žabodama mokestinį sukčiavimą bei mokesčių slėpimą. Siekiant išspręsti PVM nepriemokos problemą būtinas daugiakryptis metodas.
Pirma, būtina griežčiau vertinti mokesčių slėpimą ir geriau užtikrinti teisės vykdymą nacionaliniu lygmeniu. Įgyvendinant 2011 m. gruodžio mėn. pradėtą PVM reformą jau pateikta svarbių priemonių geresnei apsaugai nuo sukčiavimo PVM užtikrinti (žr. IP/11/1508). Pavyzdžiui, naudodamos 2013 m. birželio mėn. priimtą greitojo reagavimo mechanizmą valstybės narės gali daug greičiau ir veiksmingiau reaguoti į netikėto ir plataus masto sukčiavimo PVM atvejus (žr. IP/12/868).
Antra, kuo paprastesnė sistema, tuo lengviau mokesčių mokėtojams laikytis taisyklių. Todėl Komisija deda daug pastangų užtikrinti Europos įmonėms paprastesnę PVM sistemą. Pavyzdžiui, 2013 m. įsigaliojo naujos priemonės, kuriomis palengvinamas elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas, taip pat specialios mažoms įmonėms taikomos nuostatos (žr. IP/12/1377), o pasiūlyta standartinė PVM deklaracija (žr. IP/13/988) gerokai sumažins tarpvalstybinėms įmonėms tenkančią administracinę naštą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalios e. paslaugų ir telekomunikacijų įmonėms skirta vieno langelio sistema. Ji padės geriau laikytis reikalavimų, nes naudodamosi šia sistema šios įmonės galės daug paprasčiau atlikti PVM procedūras ir turės galimybę pateikti vieną bendrą visos savo veiklos visoje ES PVM deklaraciją (žr. IP/12/17).
Trečia, kad sumažėtų PVM nepriemoka, valstybės narės turi modernizuoti PVM administravimą. Pavyzdžiui, galimos procedūrų gerinimo priemonės aptariamos PVM surinkimo ir kontrolės visose valstybėse narėse ataskaitoje, kurioje atsižvelgiama į ES nuosavus išteklius. Ji paskelbta 2014 m. vasario mėn. (žr. EXME 14/12.02).
Galiausiai valstybės narės turi pertvarkyti savo mokesčių sistemas taip, kad būtų lengviau laikytis reikalavimų, būtų atgrasoma nuo mokesčių slėpimo ir vengimo ir veiksmingiau surenkami mokesčiai. Šiuo atžvilgiu Komisija pateikė aiškių gairių konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės24
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...