Tyrimas: tik pusė Lietuvos gyventojų yra finansiškai pasiruošę netikėtumams

  • Teksto dydis:

1000 eurų paprastai užtenka padengti netikėtoms išlaidoms – automobilio gedimo remontui, nenumatytiems pirkiniams, patirtos traumos ar ligos gydymui.

Tačiau atlikta apklausa parodė, kad šią sumą netikėtoms situacijoms išspręsti turi atsidėję tik pusė Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad kas antras tautietis netikėtumams finansiškai nėra pasiruošęs, o tai, pasak žinomo psichologo V. Legkausko, turi neigiamos įtakos kasdienei psichologinei žmogaus būsenai.

Skaitmeninių finansinių paslaugų bendrovės „Credit24“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės tyrimas parodė, kad 1000 Eur nenumatytoms išlaidoms saugo vos 54 proc. lietuvių. 

„Iš apklausos rezultatų matyti, kad beveik pusė lietuvių susidurtų su finansiniais sunkumais, jei skubiai reikėtų padengti netikėtas išlaidas. Deja, neturint atsidėjus tokio finansinio rezervo dar daugiau nemalonumų pridėtų rūpestis, iš kur dabar greitai pasiskolinti. Tyrimas atskleidė, kad maždaug dviem iš penkių žmonių tokioje situacijoje nuolatinis ir neapmokestinamas finansinis rezervas padėtų suvaldyti netikėtai atsiradusias išlaidas“ – teigia bendrovės vadovas Vygintas Domarkas.

Labai svarbus ir psichologinei pusiausvyrai

Finansinis rezervas svarbus daugeliu aspektų ir net turi poveikį psichologinei žmogaus būsenai, rašoma pranešime spaudai. Psichologas Visvaldas Legkauskas teigia, kad žmogus, turėdamas lengvai prieinamą „atsarginį finansavimą“ netikėtumams, gali sumažinti bendrą streso lygį ir išvengti problemų virtinės.

Trys iš penkių žmonių iki 29 m. amžiaus atsakė neturintys tokios sumos netikėtumų nuostoliams padengti.

„Finansinį rezervą galima susitaupyti, tačiau tam reikalingas įgūdis išleisti mažiau nei uždirbama. Jis nesusijęs su pajamų dydžiu, turint šį įgūdį galima sutaupyti nuo bet kurios sumos. Tačiau dažnai pajamoms augant, natūraliai auga ir vartojimas, todėl taupymo įgūdžio neturintiems žmonėms svarbu turėti bet kokį patikimą finansinį rezervą. Šis saugumo jausmas lemia geresnę žmogaus psichologinę pusiausvyrą ir mažesnį stresą besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ir atsitiktinumų kontekste. Kitu atveju, kai žmogaus finansinė padėtis tokia įtempta ir jis neturi jokio „rezervo“, bet koks nenumatytas įvykis ne tik palieka skylę jo finansuose, bet ir gali išprovokuoti ištisą problemų laviną, kuri nebūtinai apsiribos tik finansais. Pavyzdžiui, dėl piniginio rezervo trūkumo uždelstas vizitas pas odontologą gali atsipirkti brangiau. Arba sukelti rimtų lydinčių (pvz. širdies) sutrikimų, kurie bent kuriam laikui apribos žmogaus gebėjimą dirbti ir, pavyzdžiui, mokėti paskolas. Tokia finansinė įtampa dažniausiai neigiamai atsiliepia ir santykiams šeimoje“, – tyrimą komentuoja žinomas psichologas, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentas V. Legkauskas.

Labiausiai rizikuoja dabartinio jaunimo ir jų tėvų kartos

Paaiškėjo, jog skirtumas tarp vyrų (40 proc.) ir moterų (43 proc.), neturinčių finansinio rezervo, nėra reikšmingas. Didesnis skirtumas jaučiamas tarp didmiesčių ir mažesnių miestų gyventojų – atitinkamai 37 proc. ir 45 proc. jų neturi šių santaupų netikėtumams finansuoti.

Nagrinėjant demografinius duomenis, labiausiai skirtumas matomas tarp amžiaus grupių. Trys iš penkių žmonių iki 29 m. amžiaus atsakė neturintys tokios sumos netikėtumų nuostoliams padengti. Tuo tarpu daugiau nei du iš trijų vyresnio amžiaus žmonių, peržengusių septyniasdešimtmetį, teigia priešingai. Vertinant tarpinę amžiaus grupę, vidutiniškai tik kas antras turi tokias santaupas.

„Tyrimas pagrindžia faktą, kad jaunimas, pradėjęs uždirbti dar prieš keletą metų neįsivaizduotus pinigus, pirmiausia juos skiria džiaugimuisi gyvenimu ir vartojimui. Visą šios amžiaus grupės žmonių darbinį gyvenimą pajamos kilo, todėl atrodo, kad taip bus visada, nėra poreikio taupyti, nes ir išlaidos tenka tik asmeniniams malonumams. Bet su laiku norisi stabilizuoti savo gyvenimo būdą, taupyti šeimos poreikiams ir nekilnojamam turtui. Maždaug penktame gyvenimo dešimtmetyje pasiekiamas finansinės apkrovos pikas – paskolos dar neatiduotos, o vaikai jau paaugę iki tokio amžiaus, kai jų poreikiai yra patys „brangiausi“, tačiau dar ne tiek, kad galėtų patys juos finansuoti, todėl šiame amžiaus tarpsnyje tokių santaupų žmonės turi rečiau. Tik bėda tame, kad būtent šiuo laikotarpiu jų ir prireikti gali labiausiai“, – aiškina psichologas V. Legkauskas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą  atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausa vykdyta 2018 m. balandį, joje dalyvavo 1002 respondentai virš 18 m. amžiaus.


Šiame straipsnyje: Santaupospinigaifinansai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Idomu iš ko tiems gyventojams pasiruošti gaunant tokius atlyginimus? Jei imant vidutinį statistinį atlyginimą pvz. 600 eu. Ir atsidedant kas menėsi rekomenduojamus minimum 10% reikia 16 menesiu surinkti ta 1000 eu. O rezervinio fondo netikėtumams rekomenduojama suma yra ne 1000 eu. o bent jau pusės metų atlyginimų suma. Taigi jei nėt puse Lietuvos gyventoju yra pasiruoše finansiniams netikėtumams kad ir su tuo ivardintu 1000 eu. prie tokių atlyginimų ir kainų santykio tai jau neblogas rodiklis.

...

... portretas
Ta prasme: ne visi pasiruošę 'telefoninius sukčius' paremt?..

aha

aha portretas
gaunant aplaižytą pensiją ir sumokant dideles mokestines sumas buto išlaikymui tikrai gali atsidėt nenumatytiems atvejams. Tai gali padaryt tik tie, kuriems vaikai iš užsienio siunčia pinigėlių, kad sukčius galėtų pamalonint pakišomis
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių