Ukrainiečiai perima lietuvių darbus: ar verta nerimauti?

Remiantis statistika, 2017 m. į Lietuvą atvyko dirbti beveik dvigubai daugiau užsieniečių nei 2016 m., o dauguma jų yra ukrainiečiai. Darbdaviai džiaugiasi pigia darbo jėga, o ekspertai įžvelgia kitą medalio pusę – jų teigimu, pigiau dirbančių emigrantų antplūdis gali sumažinti lietuvių atlyginimus.

Ukrainiečių desantas

Pernai darbo vizos arba leidimai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu suteikti iš viso 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai. 2016 m. į Lietuvą dirbti atvyko 18 tūkst. žmonių iš užsienio šalių ir maždaug 10 tūkst. jų buvo iš Ukrainos.

Atvykti uždarbiauti į Lietuvą ukrainiečius skatina pernai pradėjęs veikti bevizis režimas su ES, taip pat didesni atlyginimai ir palengvintos įsidarbinimo sąlygos. Kritikai nerimauja, kad pigesnė darbo jėga iš Ukrainos stabdys lietuvių atlyginimų augimą.

Daugiausia ukrainiečiai Lietuvoje darbinasi tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, betonuotojais, plytų mūrininkais, apdailininkais, metalinių laivų korpusų surinkėjais, suvirintojais.

Keičia lietuvius

"Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas išskyrė tris svarbiausias ukrainiečių imigracijos į Lietuvą priežastis.

"Pirmoji priežastis yra ta, kad Ukrainos ekonomika prarado pagreitį, ir žmonės žvalgosi galimybių užsienyje. Antra, Lietuvos ekonomika patiria pakilimo fazę – pernai buvo rekordinė statybų apimtis, o statybų sektorius yra gana tipiškas ir jo darbuotojai dirba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, dėl to trūksta darbo jėgos. Pagaliau trečioji priežastis yra susijusi su pokyčiais kai kuriuose ekonomikos sektoriuose – didžiausia dalis ukrainiečių dirba transporto sektoriuje, o transporto sektorius Lietuvoje auga. Dabar tai yra vienas iš pagrindinių mūsų ekonomikos sektorių. Transporto įmonės turi savo sistemą ir jos mielai tuos ukrainiečius samdo", – dėstė ekonomistas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" atstovas Vytautas Kleinauskas teigė, kad darbo imigracija padeda Lietuvai ne tik ekonominiais, bet ir konkurenciniais aspektais.

"Lietuvoje yra įdarbinta gerokai virš 10 tūkst. vadinamųjų trečiųjų šalių piliečių, kurie dirba tolimųjų reisų vairuotojais. Ukrainos piliečių transporto įmonėse turime vis daugiau. Tai lemia labai aiškios priežastys, pavyzdžiui, nemažai vežėjų skundžiasi tolimųjų reisų vairuotojų trūkumu. Mūsų skaičiavimais, per metus būtų galima įdarbinti nuo 7 iki 8 tūkst. vairuotojų. Deja, Lietuvoje beveik visi aruodai jau yra išsemti. Šiai minutei trečiųjų šalių vairuotojai padeda transporto sektoriui neprarasti esamų pozicijų. Jeigu vairuotojų trūkumo nebūtų, įmonių plėtra vyktų gerokai sparčiau", – aiškino V.Kleinauskas.

Remiantis oficialia statistika, pernai iš Lietuvos emigravo apie 57 tūkst. žmonių, daugiausia darbingo amžiaus. Dauguma žmonių į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų, be to, emigraciją skatina didelė pajamų nelygybė.

Nepateisino lūkesčių

Kita vertus, ne visos Lietuvos įmonės išskėstomis rankomis laukia darbuotojų iš Rytų Europos.

Statybų bendrovės "Conresta" direktorius Lukas Laukaitis abejojo atvykėlių darbo kvalifikacija, nors ateityje neatmeta galimybės ieškoti darbuotojų iš Rytų, mat Lietuvoje šios srities specialistų paprasčiausiai nebepakanka.

"Užsienietiškos darbo jėgos padidėjimo mūsų įmonėje nėra. Darbuotojai iš Rytų šalių užima labai mažą, net 1 proc. visų darbuotojų nesudarančią dalį", – sakė L.Laukaitis.

"Tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, todėl, kaip ir kitos statybų bendrovės, bandėme pritraukti specialistų iš svetur. Deja, didžioji dalis darbuotojų iš Rytų valstybių, su kuriais teko susidurti, nepateisino mūsų lūkesčių. Gali būti, kad dėl statybininkų trūkumo Lietuvoje ateityje dar teks žvalgytis į Rytus, tačiau darbuotojams iš užsienio kelsime ne ką mažesnius reikalavimus nei saviems žmonėms", – pridūrė jis.

Didesni atlyginimai

Ukrainietis, dirbdamas gimtinėje, uždirba kelis kartus mažiau nei Lietuvoje. Jeigu tikėsime šios šalies statistikos tarnybos duomenimis, krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas Ukrainoje pernai vidutiniškai gaudavo apie 205 eurus per mėnesį siekiantį atlyginimą, o statybų sektoriaus darbuotojai dar mažiau – vos 180 eurų.

Tiesa, verta paminėti, kad dėl Ukrainoje paplitę korupcija ir šešėlis, tad atlyginimai realybėje gali būti ir didesni.

Atsižvelgus į tai ir į faktą, kad pragyvenimas Ukrainoje kainuoja mažiau nei Lietuvoje, atlygis už darbą Ukrainoje – gana kuklus. Palyginimui, Lietuvoje krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas gali užsidirbti nuo 1,5 iki 3 tūkst. eurų per mėnesį, o statybose, priklausomai nuo darbo pobūdžio, algos svyruoja nuo 600 iki 2 tūkst. eurų.

Ukrainiečių darbuotojų noras darbuotis Lietuvoje – suprantamas, nes net ir mažesni atlyginimai Lietuvoje, tikėtina, bus gerokai didesni nei Ukrainoje.

Mažės lietuvių algos?

Ekonomistas Ž.Mauricas nerimauja, kad dėl imigrantų antplūdžio ir mažesnių finansinių lūkesčių gali sulėtėti Lietuvos darbuotojų atlyginimų augimas. Be to, pasak ekonomisto, atvykėliai negali būti diskriminuojami.

Vis dėlto lazda turi du galus: kuo daugiau darbuotojų – tuo mažesnė alga, ypač nedideliuose miestuose. Tai gali paveikti ir lietuvių atlyginimų augimą.

"Dėl atlyginimų augimo lėtėjimo Vakarų šalys skundžiasi jau daug metų. Transporto sektoriuje nemažai valstybių įvedė net tam tikrus darbo užmokesčio kontrolės mechanizmus, pavyzdžiui, per kokią šalį darbuotojas važiuoja, tos šalies valandinį atlyginimą darbdavys ir turi mokėti. Manau, kad jeigu įsileidžiame tuos žmones, duodame jiems darbo, tai turime užtikrinti jiems tokias pačias teises, kaip ir vietiniams darbuotojams. Įkainiai turėtų būti kuo panašesni, neturi būti jokių sukčiavimų, bandymų kokiu nors būdu sumažinti darbo užmokesčio", – teigė Ž.Mauricas.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas, profesorius Donatas Burneika suabejojo įdarbinimo skaidrumu.

"Tikimybė, kad ukrainiečių imigracijos mastai ir toliau augs, yra gana didelė, mat vargu ar ekonomika Ukrainoje staiga ims kilti ir pasivys Lietuvą. Atvykti darbo imigrantams iš Rytų į Lietuvą yra gana patogu, nes nėra nei kultūrinio, nei kalbos barjero. Vis dėlto lazda turi du galus: kuo daugiau darbuotojų – tuo mažesnė alga, ypač nedideliuose miestuose. Tai gali paveikti ir lietuvių atlyginimų augimą. Tikėtina, kad ir su mokesčiais sudėtingi dalykai gali būti, juolab daugelis čia atvyksta dirbti, o ne gyventi", – pažymėjo D.Burneika.

Migracijos departamento duomenimis, 2016 m. ukrainiečiams buvo išduota kiek daugiau nei 3,7 tūkst. laikinų leidimų gyventi – trečdaliu mažiau, nei tuomet išduota darbo vizų. 2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 8,2 tūkst. ukrainiečių. Užpernai Lietuvoje taip pat buvo aptikti ir 317 nelegaliai į šalį atvykę imigrantai iš Ukrainos.

Nelygybės nėra

"Linavos" atstovo spaudai V.Kleinausko manymu, imigrantai iš Rytų Lietuvai duoda tik naudos, o darbo sąlygų nelygybės nėra.

"Ir lietuviai, ir kitų šalių piliečiai gauna tokias pačias pajamas, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, pervežimų geografiją bei patirtį. Trečiųjų šalių piliečiai gauna ir visas socialines garantijas, kuriomis paprastai nesinaudoja – arba jie būna išvykę į reisus, arba atostogauja savo šalyse. Tad galima teigti, kad jie prisideda prie mūsų vaikų, studentų ir senjorų išlaikymo, kadangi jų mokami mokesčiai lieka Lietuvoje. Kitaip tariant, valstybei jie iš esmės nieko nekainuoja, o duoda didžiulę naudą", – tikino V.Kleinauskas.

Įdarbinimo barjerai

"Linavos" atstovas pridūrė, kad daugiausia ekonomiškai išloš tos šalys, kurios užtikrins greičiausias imigrantų įdarbinimo procedūras.

"Konkurencija dėl tolimųjų reisų vairuotojų regione – itin didelė, todėl taikomi pertekliniai įdarbinimo reikalavimai tikrai nepadeda būti konkurencingiems", – aiškino V.Kleinauskas.

"Dabar iš mūsų prašoma pateikti dokumentus, kuriuos valstybinės institucijos ir taip turi savo duomenų bazėse. Kai kada tuos pačius dokumentus skirtingoms institucijoms tenka pateikti ir po kelis kartus. Manome, kad turėtų būti sukurta galimybė visus įmanomus dokumentus pateikti elektroniniu būdu, o institucijos turėtų tarpusavyje labiau koordinuoti savo veiklą, taip pat jos turėtų turėti bendras duomenų bazes. Žinoma, tai yra labai senos problemos. Ir, matyt, atėjo laikas senąsias sistemas ir bazes išmesti bei pakeisti jas naujomis, šiuolaikiškomis. Šiuo metu stebime teigiamas tendencijas ir tikimės, kad jos neužges", – teigė V.Kleinauskas.

"Conresta" direktorius L.Laukaitis taip pat nebuvo patenkintas užsieniečių įdarbinimo procedūra Lietuvoje.

"Ne visos įstaigos dokumentus priima elektroniniu paštu, o fizinis jų pateikimas užtrunka ir eikvoja įmonės išteklius. Nuo šių metų įsigaliojus naujovėms, bendrovėms, kurios atitinka nustatytus kriterijus, Migracijos departamentas suteikia galimybę patekti į patvirtintų įmonių sąrašą, kurioms yra taikoma mažiau formalumų užsieniečių įdarbinimo procese. Manau, kad tai turėtų nuimti nemažą biurokratinio mechanizmo naštą", – sakė L.Laukaitis.

Komentaras: Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacija nuosekliai kelia klausimą ir ragina visuomenę atsiverti bei palankiai priimti kvalifikuotus darbuotojus iš trečiųjų šalių, o valdžios atstovus – sukurti efektyvią gyvenimo ir įdarbinimo leidimų sistemą, kuri užtikrintų tvarią darbo jėgos pasiūlą Lietuvos verslui bei pramonei.

Atėjo laikas, kai turime nebesvarstyti ar įsileisti darbo jėgą iš kitų šalių, o konkuruoti su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Latvija, Estija dėl darbo jėgos pritraukimo iš kultūriškai artimų šalių, tokių kaip Ukraina ir Baltarusija.

Nuo šių metų pradžios atsirado galimybė įtraukti įmones į patvirtintų įmonių sąrašą trejiems metams. Įmonėms, kurios atitiks patvirtintus kriterijus, daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo procedūros bus paprastesnės, reikės pateikti mažiau dokumentų, patikrinimai bus atliekami tik dėl užsieniečio – įmonė pakartotinai nebus tikrinama. Tikimės, kad dėl to sutrumpės nacionalinių vizų išdavimo terminai bei darbdaviai turės galimybę greičiau įdarbinti reikiamus specialistus, o Migracijos departamento veikla taps efektyvesnė. Įsigaliojusios naujovės yra sveikintinos, bet būtini ir kiti kompleksiniai sprendimai siekiant suvaldyti darbo jėgos trūkumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

naina

naina portretas
Negalvokite ,kad bus didelė nauda iš tų ukrainiečių,tik visą bėdą mūsų darbdaviai lietuvėms moka mažesnius atlyginimus,kad iš ukrainos ir netgi visais 200 €.tai va kokia vertingi atėjūnai.

Pilietis

Pilietis portretas
Ukrainiečiai pabėgs į kitas europos šalis,negalvokite kad jie vergaus Lietuvoje.

Vadakste

Vadakste portretas
Ukrainieciai kaip ir lietuviai bega is savo Tevynes, nes vedama tokia pat politika. nes reikia viska sunaikint kas siejo pramone , darbai su Rusija. Tokia musu ir Ukrainos politikieriu norai, nors skradziai zeme prasmegs , kad tik ne su Rusija.Nesvarbu, kad ES neturi savo naftos, duju, ir kitu zaliavu geriau trigubai mokesim, kentesim , o Rusijai parodysim is ko dyksta kojos , ar me taip lietuvaiciai ir kiti visi Lietuvos pilieciai.Manau, kad pirmi tokia pradzia ir pradejom Lietuva.Kas sedi prie biudzeto pinigu , tai jiems gerai , o kitiems ilgai lauke dar palaukim kol tapsim tikrais ES sajungos pilieciais.Svarbiausia, kad valdzia gerai gyventu ,o mes dar palauksim.Ukrainieciai nedarykit klaidos, nes liksit be tikros Tevynes.Neleiskit niekam griaut jusu gyvenimu.lietuva jau neteko beveik milijono savo tautieciu .Nelipkit ant to pacio greblio , ant kurio uzlipo Lietuva ir jos zmones.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių