- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš aplinkinių uostų ir Klaipėdos uosto subjektų šiandien mažiausiai yra įsiskolinusi Uosto direkcija.
Bankuose – pigūs pinigai
Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skolos santykis su jos turime turtu yra vos apie 2 proc. Baltijos jūros regione mažesnį tiksliau nulinį skolų santykį turi Stokholmo ir Gdansko uostai.
Daugiausiai paskolų yra paėmusi Kopenhagos Malmės jungtinio uosto administracija – 63 proc., Geteborgo uosto administracija – 58 proc., Helsinkio – 39 proc.
Palyginti saikingai yra įsiskolinę Rygos (32 proc.) ir Talino (24 proc.) uostai.
Dėl konservatyvaus (pernelyg mažo) skolinimosi Klaipėdos uostas yra sulaukęs kritikos. Jį kritikavo viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Deivydas Gabulas.
Jo nuomone, skolintis šiuo metu yra naudinga, nes rinkoje pinigai yra pakankamai pigūs. Valstybės įmonės į savo veiklą turinčios daugiau investuoti iš skolinto kapitalo.
Tai, kad skolintis yra naudinga, įrodė privačios Klaipėdos uosto krovos kompanijos. Per pastaruosius metus Klaipėdos uoste yra iš esmės pasikeitusi krovos kompanijų bazė. Statomi nauji sandėliai, krovos linijos talpos, perkami nauji kranai. Tai daroma iš bankų paskolų, nes jau 7 metus nė vienoje uosto krovos kompanijoje nėra didėję krovos tarifai.
Nėra prasiskolinusi
Pagal uosto direkcijos 2017 m. veiklos ataskaitą jos turtas gruodžio 31 d. siekė 593 mln. eurų. Uosto direkcija turėjo sukaupusi 32 mln. eurų rezervą ir 41 mln. eurų nepaskirstyto pelno.
Per 2017 m. Uosto direkcija iš viso gavo 59,8 mln. eurų pajamų. Pagrindinė jų dalis – 52 mln. eurų – iš rinkliavų, 7,3 mln. eurų iš uosto žemės nuomos.
Veiklos sąnaudos 2017 m. iš viso siekė 25,7 mln. eurų. Didžiausią sąnaudų dalį sudarė ilgalaikio turto nusidėvėjimas (12,4 mln. eurų), atlyginimai (5,4 mln. eurų), uosto akvatorijos valymas (2,2 mln. eurų), mokesčiai Sodrai ir VMĮ (2,1 mln. eurų).
Kadangi Uosto direkcija mažai turėjo paskolų palūkanų už kreditus mokestis buvo nedidelis – 77 tūkst. eurų.
Per 2017 m. Uosto direkcija iš viso grąžino 1 mln. 952 tūkst. eurų paskolą. Praėjusių metų gruodžio 31 d, ji dar turėjo vieną 7,7 mln. eurų paskolą Šiaurės investicijų bankui. Paskola buvo imta akvatorijai gilinti ir krantinėms rekonstruoti. Pusę šios paskolos Uosto direkcija turi grąžinti per 5 metų laikotarpį, likusią dar vėliau.
Tai, kad Uosto direkcija nėra prasiskolinusi, yra teigiamas dalykas.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pastebėjo, kad tai suteikia uostui stabilumo. Bet kartu jis pripažino, kad Uosto direkcijai ateityje teks daugiau skolintis.
Planuose - milžiniškos paskolos
Per artimiausius 9 metus į vidinio uosto infrastruktūros plėtrą planuojama investuoti apie 790 mln. eurų. Investicijos būtų skirtos rekonstruoti pietiniam molui, įrengti pietinius uosto vartus, gilinti uostą iki 17 metrų, tvarkyti Malkų įlankai, kitoms uosto krantinės.
Anot Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus–vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, į krantines ir geležinkelius būtų investuota apie 500 mln. eurų, į kanalo gilinimą ir molus per 200 mln. eurų.
Šiuo metu jau yra patvirtinta 93 mln. eurų ES paramos suma. Ji būtų naudojama Malkų įlankos gilinimui ir molų rekonstrukcijai.
Paskaičiuota, kad vykdant artimiausių metų investicijų programą Uosto direkcijai tektų skolintis apie 460 mln. eurų. Toks skolinimasis būtų agresyvus, gal netgi rizikingas. Jis sudarytų daugiau kaip 10 metų Uosto direkcijos pelno dalį.
Ar imsis Uosto direkcija tokio skolinimosi politikos kol kas neaišku? Galbūt bus ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių?
Uosto direkcijos investicijas dar gali apsunkinti ir valstybės noras iš Uosto direkcijos kasmet gauti dalį pelno. Bet kuriuo atveju, kaip pripažino susisiekimo ministras R.Masiulis – „statybų finansavimas ateityje bus brangesnis“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos4
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...