Uoste nebereikės „stumdyti” vartų

Sutaupys net 150 milijonų

„Man buvo siurprizas, kai modeliuojant laivybą Klaipėdos uosto įplaukos vartuose buvo nustatyta, kad nekeičiant dabartinių vartų konfigūracijos galima pasiekti puikių rezultatų“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje atliktas modeliavimas ir locmanų bandymai įvedant laivus leis Uosto direkcijai sutaupyti apie 150 mln. eurų.

Uosto taryboje jau pasirinktas sprendimas rekonstruoti uosto vartus už maždaug 42 mln. eurų. Iš jų didžiausią sumą (apie 36 mln. eurų) tektų skirti pietiniam molui ir apie 6 mln. eurų šiauriniam.

Alternatyva buvo už maždaug 192 mln. eurų perstatyti pietinį molą „perstumiant“ jį tolyn į jūrą link Kuršių nerijos. Tam būtų reikėję atlikti sudėtingus derinimo ir poveikio aplinkai vertinimus, pastatyti naują ir išardyti senąjį molą. Statyba būtų trukusi apie 4 metus. Jai gauti ES paramą nebūtų įmanoma, nes nepavyktų jos laiku panaudoti.

Pertvarkant vartus pagal pigesnį modelį, nekeičiant jų konfigūracijos, pavyks išvengti galimų apribojimų, nereikės atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Statyba galėtų prasidėti pakankamai greitai. Tam jau netgi rezervuoti ES paramos pinigai.

„Uosto vartų pertvarkymas bus teisingas, nes kaip suprantu jam galima gauti ES paramą. Pasirinkimo alternatyvos buvo – statyti kukliai už ES pinigus arba prabangiai už savus“, - pastebėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Molai paaukštės

Uosto direkcijos pasiūlytam variantui pasirinkti pigesnį molų pertvarkymo variantą prieštaraujančių nebuvo.

Techniškai tie variantai ir jų įgyvendinimas skyrėsi smarkiai, o rezultatas – ne itin. Pertvarkant dabartinį molą jis būtų sutvirtintas, pagal visą perimetrą, o taip pat tolyn iki pasieniečių laivų bazės įrengta povandeninė atraminė Kuršių nerijos kranto tvirtinimo sienutė.

Tiek pietinis tiek šiaurinis molai būtų paaukštinti iki 6 metrų, kad tinkamai laužtų bangą ir ji per audras nesiristų į laivybos kanalą.

A.Vaitkus pažadėjo, kad pertvarkant molus bus išsaugoti klaipėdiečių taip mėgstami pasivaikščiojimo takai ant molų.

Meras V.Grubliauskas pastebėjo, kad viename iš uosto molų pertvarkymo variantų už uosto vartų jūroje buvo numatyti papildomi molai, vadinamos plunksnos, kurios galbūt saugotų pajūrio krantus nuo išplovimo. A.Vaitkus akcentavo, kad „plunksnos“ pertvarkant uosto vartus pagal pigesnį variantą nebus įrenginėjamos.

Nėra įrodymų, kad tos „plunksnos“ saugotų krantus. Jų plovimas suintensyvėjo todėl, kad dėl visuotinio klimato atšilimo jau apie 15 centimetrų Baltijoje yra pakilęs vidutinis vandens lygis. Kaip saugoti krantus nuo išplovimo galėtų būti kalbama Vyriausybės sudarytoje išorinio uosto vystymo komisijoje.

Beje, dabartiniai molų pertvarkymai ateityje visiškai nekenktų išorinio uosto statybai, o organiškai su juo susilietų. Anot A.Vaitkaus, jei būtų buvę pasirinkti kiti uosto molų pertvarkymo variantai, ateityje būtų tekę dalį pastatytų molų griauti. Vertinta, kad to kaina būtų apie 20 mln. eurų.

Įplauks laivai gigantai

Esminis klausimas, kaip pigus variantas veiks laivybą dėl ko dabartiniai molai ir turi būti iš esmės pertvarkomi.

Uosto kapitonas Adomas Alekna teigė, kad pagal visus variantus laivybos kanalas po gilinimo iki 17 metrų bus 250 metrų pločio. Preliminariai jo galės plaukti laivai iki 15,2 metrų gramzdos, Tai yra didžiausia gramzda su kokia laivai gali įplaukti į Baltijos jūrą per Danijos sąsiaurius.

Pagal pasirinktą alternatyvą, kai nebūtų perstatomi molai, kanalo plotis ties molo galvutėmis būtų 184 metrai. Pagal brangiąją alternatyvą tas plotis būtų 230 metrų.

184 metrų laivybos kanalo plotis ties molų galvutėmis leisti į uostą priimti bet kokio dydžio laivą. Ateityje numatyta papildomai sutvirtinus vidinę pietinio molo dalį, kas kainuotų dar apie 25 mln. eurų, laivybos kanalą paplatinti dar 30 metrų. To reikėtų ne dėl neva per siauro laivybos kanalo, o dėl to, kad laivus būtų galima atitraukti toliau nuo Klaipėdos naftos krantinių.

Esminis dalykas pertvarkant vartus yra tai, kad būtina pasukti laivų įplaukimo per vartus posūkio kampą. Pagal pigiąją alternatyvą jis būtų pasuktas 11 laipsnių, pagal brangiąją - 18 laipsnių.

Anot A.Aleknos, bandymai naujo modelio uosto vartuose vedant iki 397 m ilgio konteinervežius, 327 m ilgio balkerius ir 285 m ilgio tanklaivius parodė, kad 11 laipsnių posūkio pilnai pakanka.

Tokio ilgio laivai būtų didžiausi, kurie gali atplaukti į Baltijos jūrą. Jie gali gabenti apie 150 tūkst. tonų krovinių.

Vartų pertvarkymas taip pat leistų dabar uoste esantį vidutinį 99 parų per metus laivų eismo ribojimą sumažinti iki 38 parų.

Esminis brangiosios alternatyvos pliusas būtų buvęs tai, kad, vos įplaukus per uosto vartus, būtų galima įrengti apsisukimo ratą. Dabar, o ateityje ir pagal pasirinktą pigųjį variantą, tanklaiviai atplaukiantys prie naftos krantinių toliau turės plaukti apsisukti gilyn į uostą ties KLASCO krantinėmis. Iš esmės tai nėra kažkas tokio blogo – tik tai, kad tanklaivių įplaukimas į uostą trunka šiek tiek ilgiau.