- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuoni Seimo nariai pasiūlė įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad kasmet, pradedant nuo 2018 m. sausio 1 d., Uosto direkcija skirtų 10 proc. gautų pajamų Klaipėdos miestui vystyti.
Skirti milijonai
Siūlymą pateikė tiek valdančioje koalicijoje esantys Seimo nariai Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Virginija Vingrienė, Naglis Puteikis, tiek joje nesantys liberalų sąjūdžio atstovai - Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Eugenijus Gentvilas ir konservatorė Agnė Bilotaitė.
Toks siūlymas nėra kokia nors naujiena. Jis plačiau nuskambėjo 2014 metų gegužę Klaipėdoje vykusioje diskusijoje „Miestas ir uostas: partneriai ar konkurentai“. Tuomet buvo siūloma numatyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galėtų skirti 10 proc. nuo grynojo pelno.
Tada Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo, kad per 14 metų Uosto direkcija skyrė 129 mln. litų (apie 37 mln. eurų). O tai būtų maždaug 2,6 mln. eurų kasmet.
„Uosto direkcijos Klaipėdos savivaldybei skiriamos lėšos sudarė 16,5 proc. kasmet nuo vidutinio grynojo pelno. Taip pat uostas nemažai lėšų skiria ir miesto visuomeniniam, socialiniam, kultūriniam gyvenimui. Skiriama pinigų sporto komandoms, kultūrai, knygų leidybai, miesto šventėms. Sunku būtų įsivaizduoti didžiausius uostamiesčio renginius – Jūros šventę, Klaipėdos Pilies džiazo festivalį, laivų paradą be glaudaus bendradarbiavimo su uostu“, - tuomet dėstė Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Taip pat buvo akcentuota, kad dėl uosto veiklos Klaipėdos miesto infrastruktūros projektams dideles investicijas skiria ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“, Susisiekimo ministerija. Jos per 14 metų siekusios 630 mln. litų (apie 182 mln. eurų) arba po 13 mln. eurų kasmet.
Neįvykdyti pažadai
Pernai Klaipėdos uostas pasiekė istorinį krovos rezultatą – 40,14 mln. tonų. Užfiksuotos ir rekordinės pajamos, kurios siekė 56,5 mln. eurų, o su vilkiko „Stumbras“ pardavimu 58,6 mln. eurų. Jei toks Seimo narių įstatymas būtų buvęs pateiktas anksčiau ir patvirtintas, tai už 2016 metus Uosto direkcija miestui būtų turėjusi atriekti 5,86 mln. eurų.
Ir dabar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet skiria pinigų Klaipėdos miesto projektams, kurie susieti su uosto veikla. Taip pinigai skiriami pagrinde per miestą į uostą einančioms gatvėms tvarkyti. Uosto direkcija jau yra investavusi į Baltijos prospekto ir Šilutės plento dviejų lygių sankryžos projektą. Esame pasirengę kartu su miestu veikti, kad ši sankryža kuo greičiau būtų rekonstruota.
„Nuo 2000-ųjų iki mūsų dienų Uosto direkcija privažiavimo keliams į uostą, o taip pat atskirai miesto gatvėms tvarkyti iš viso skyrė 42,7 mln. eurų. Nemažai miestas iš uosto gauna ir kitoms reikmėms – mokslui, kultūrai, sportui vystyti, gerovei kelti. Bendrai apie 18 proc. Uosto direkcijos grynojo pelno atitenka Klaipėdos miesto reikmėms. Tokiu vienos įmonės palankumu negali pasigirti joks kitas Lietuvos miestas“, - vos prieš kelias savaites šviežiausiais faktais dalinosi A.Vaitkus.
Bet matyt tų lėšų miestui yra per mažai. Gerus santykius tarp miesto ir uosto gadina ir kai kurie pažadėti, bet neįvykdyti projektai.
Pietinėje uosto dalyje taip ir nepastatyta miestui pažadėta svarbi pramoginių laivų prieplauka. Neįrengtos dviejų lygių Baltijos prospekto sankryžos nors įsileidžiant į uostą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos miestui tai buvo pažadėta.
Atsirastų plėtros interesas
Siekdami užfiksuoti konkrečią sumą, kurią miestas gautų iš uosto, Seimo nariai tuo pačiu padarytų Klaipėdos miesto savivaldybę suinteresuotą uosto plėtra. Dėl uosto kaimynystės Klaipėda taptų realiu uostamiesčiu.
Dabar Klaipėdos mieste nėra suinteresuotumo, kad uostas plėstųsi. Tai teigiama ir Seimo narių rašte.
„2017 metų pirmojoje metų pusėje Vyriausybė tvirtins naują uosto Bendrąjį planą. Jis sudarys prielaidas Klaipėdos uostui tapti konkurencingiausiu rytinės Baltijos pakrantės uostu ir galimybes krovos tonažui miesto teritorijoje augti bent 3 kartus nuo 40 iki 130 milijonų tonų. Šis tonažo ir uosto plėtros į miesto teritoriją proveržis sukels reikšmingus apribojimus, intensyvi krovos veikla neigiamai veiks gyvenamąją kokybę mieste, reikšmingai padidins kelių ir geležinkelių transporto srautus mieste“, - teigė Seimo nariai.
Suvokiama, kad uostas reikalingas visos Lietuvos ekonomikai vystyti. Tačiau jei klaipėdiečiai bus priversti jausti didesnius nepatogumus dėl uosto plėtros, jie norėtų dėl to ir didesnių uosto sukeltų neigiamų padarinių kompensacinių priemonių.
Seimo nariai mano, kad nuolatinis 10 proc. pajamų dalies perdavimas miestui būtų reikšminga priemonė.
Gavusi 10 proc. dalį Klaipėdos miesto savivaldybė norėtų pati spręsti kam skirti pinigus. Galbūt jie atitektų miestui ypač svarbioms sritims, tokioms kaip socialinė parama, švietimas, sveikatingumo ir užimtumo skatinimas, verslumo vystymas. Dabar uosto miestui skiriamas finansavimas yra tiesiogiai susijęs tik su uosto veikla ir finansuojami darbai yra reikalingi uosto darbų apimtims didinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas1
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis2
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...