- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ypatingai gerai 2018 metais dirbęs Klaipėdos uostas sudarė sąlygas ir vežėjams pasiekti įspūdingų rodiklių.
Dirbo efektyviausiai
Klaipėdos uostas pernai krovė 46,58 mln. tonų krovinių. Apie 80 proc. jų į uostą gabenama arba iš jo išgabenama geležinkeliais.
Nenuostabu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ praėjusiais metais gerino visus pagrindinius savo veiklos rodiklius.
Dėl ypač išaugusios Klaipėdos uosto veiklos „Lietuvos geležinkeliai“ pernai dirbo efektyviausiai tarp Baltijos šalių geležinkelių. Nepaisant to, kad Latvija per tris savo šalies jūrinius uostus krovė daugiau krovinių nei Klaipėdos uostas.
Latvijos uostų: Ryga (36,43 mln. tonų), Ventspilis (20,33 mln. tonų), Liepoja (7,54 mln. tonų) bendra krova siekė per 64 mln. tonų, tačiau Latvijos geležinkeliais gabenta apie 50 mln. tonų krovinių. Tuo tarpu Lietuvos geležinkeliai gabeno 56,8 mln. tonų krovinių. Tai 7,9 proc. daugiau nei 2017 metais.
Lietuvos geležinkelių augimo procentas beveik atitinka Klaipėdos uosto augimo procentą, kuris siekė 7,3 proc.
Aplenkė kolegas iš Latvijos
„Lietuvos geležinkeliai“, išankstiniais duomenimis, gavo 502,1 mln. eurų pajamų. Tai 12,5 proc. daugiau nei per 2017 metus.
„Džiaugiuosi, jog padidinę efektyvumą paklojome tvirtus pamatus iššūkių kupiniems 2019-iesiems. Visos „Lietuvos geležinkelių“ direkcijos pasiekė pozityvių rezultatų, o tai rodo jų pasirengimą žengti dar vieną žingsnį – sutelkti veiklas atskirose įmones. Vadovaudamiesi geriausiomis vakarietiškomis verslo valdymo praktikomis ir įgyvendinami ES reikalavimus, per šiuos metus sukursime tvarią, efektyviai valdomą ir valstybei naudą kuriančią įmonių grupę“, – komentuodamas 2018 m. rezultatus sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Latvijos geležinkelių apyvarta siekė apie 220 mln. eurų. Teigiamas rezultatas yra tai, kad palyginti su 2017 metais pernai Latvijos geležinkelių augimas siekė per 12 procentų.
Padaugėjo ir keleivių
Vertinant Lietuvos geležinkelių 2018 metų veiklą akcentuojama, kad geležinkeliais naudojosi rinkosi vis daugiau keleivių. Praėjusiais metais tokį keliavimo būdą pasirinko 5,169 mln. keleivių (511 tūkst. arba 11 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu užpernai). Net 16,1 proc. geresni buvo gruodžio veiklos rezultatai. Juos lėmė atnaujinti traukinių tvarkaraščiai, kuriuos „Lietuvos geležinkeliu“ Keleivių vežimo direkcijos komanda keitė, visų pirma, atsižvelgdama į darbą traukiniais vykstančių klientų poreikius.
„Lietuvos geležinkelių“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija taip pat fiksavo teigiamus rodiklius. Iš viso 2018-aisiais Lietuvos geležinkeliais keleiviniai ir krovininiai traukiniai įveikė 16,1 mln. kilometrų. Tai yra 5,9 proc. daugiau nei 2017-aisiais.
2019-ieji „Lietuvos geležinkeliams“ bus pokyčių metai – bendrovė įgyvendins ES ketvirtąjį geležinkelių paketą. Atsižvelgus į Seime priimtas Geležinkelių transporto kodekso pataisas, vadovaujantis sėkmingiausia tarptautine patirtimi, „Lietuvos geležinkelių“ direkcijų veikla bus sutelkta atskirose bendrovėse. Pradedama nuo Krovinių vežimo direkcijos, kuri bus transformuojama į jau užregistruotą „LG Cargo“ akcinę bendrovę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....