- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ypatingai gerai 2018 metais dirbęs Klaipėdos uostas sudarė sąlygas ir vežėjams pasiekti įspūdingų rodiklių.
Dirbo efektyviausiai
Klaipėdos uostas pernai krovė 46,58 mln. tonų krovinių. Apie 80 proc. jų į uostą gabenama arba iš jo išgabenama geležinkeliais.
Nenuostabu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ praėjusiais metais gerino visus pagrindinius savo veiklos rodiklius.
Dėl ypač išaugusios Klaipėdos uosto veiklos „Lietuvos geležinkeliai“ pernai dirbo efektyviausiai tarp Baltijos šalių geležinkelių. Nepaisant to, kad Latvija per tris savo šalies jūrinius uostus krovė daugiau krovinių nei Klaipėdos uostas.
Latvijos uostų: Ryga (36,43 mln. tonų), Ventspilis (20,33 mln. tonų), Liepoja (7,54 mln. tonų) bendra krova siekė per 64 mln. tonų, tačiau Latvijos geležinkeliais gabenta apie 50 mln. tonų krovinių. Tuo tarpu Lietuvos geležinkeliai gabeno 56,8 mln. tonų krovinių. Tai 7,9 proc. daugiau nei 2017 metais.
Lietuvos geležinkelių augimo procentas beveik atitinka Klaipėdos uosto augimo procentą, kuris siekė 7,3 proc.
Aplenkė kolegas iš Latvijos
„Lietuvos geležinkeliai“, išankstiniais duomenimis, gavo 502,1 mln. eurų pajamų. Tai 12,5 proc. daugiau nei per 2017 metus.
„Džiaugiuosi, jog padidinę efektyvumą paklojome tvirtus pamatus iššūkių kupiniems 2019-iesiems. Visos „Lietuvos geležinkelių“ direkcijos pasiekė pozityvių rezultatų, o tai rodo jų pasirengimą žengti dar vieną žingsnį – sutelkti veiklas atskirose įmones. Vadovaudamiesi geriausiomis vakarietiškomis verslo valdymo praktikomis ir įgyvendinami ES reikalavimus, per šiuos metus sukursime tvarią, efektyviai valdomą ir valstybei naudą kuriančią įmonių grupę“, – komentuodamas 2018 m. rezultatus sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Latvijos geležinkelių apyvarta siekė apie 220 mln. eurų. Teigiamas rezultatas yra tai, kad palyginti su 2017 metais pernai Latvijos geležinkelių augimas siekė per 12 procentų.
Padaugėjo ir keleivių
Vertinant Lietuvos geležinkelių 2018 metų veiklą akcentuojama, kad geležinkeliais naudojosi rinkosi vis daugiau keleivių. Praėjusiais metais tokį keliavimo būdą pasirinko 5,169 mln. keleivių (511 tūkst. arba 11 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu užpernai). Net 16,1 proc. geresni buvo gruodžio veiklos rezultatai. Juos lėmė atnaujinti traukinių tvarkaraščiai, kuriuos „Lietuvos geležinkeliu“ Keleivių vežimo direkcijos komanda keitė, visų pirma, atsižvelgdama į darbą traukiniais vykstančių klientų poreikius.
„Lietuvos geležinkelių“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija taip pat fiksavo teigiamus rodiklius. Iš viso 2018-aisiais Lietuvos geležinkeliais keleiviniai ir krovininiai traukiniai įveikė 16,1 mln. kilometrų. Tai yra 5,9 proc. daugiau nei 2017-aisiais.
2019-ieji „Lietuvos geležinkeliams“ bus pokyčių metai – bendrovė įgyvendins ES ketvirtąjį geležinkelių paketą. Atsižvelgus į Seime priimtas Geležinkelių transporto kodekso pataisas, vadovaujantis sėkmingiausia tarptautine patirtimi, „Lietuvos geležinkelių“ direkcijų veikla bus sutelkta atskirose bendrovėse. Pradedama nuo Krovinių vežimo direkcijos, kuri bus transformuojama į jau užregistruotą „LG Cargo“ akcinę bendrovę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...