- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Klaipėdos uoste kovą smarkiai sumažėjo ir skystųjų, ir biriųjų krovinių, jis vis dar išlaiko teigiamą krovos rezultatą pagrinde dėl konteinerių.
Išsilaiko teigiama krova
Kovą Klaipėdos uoste buvo krautas rekordinis 82342 TEU konteinerių kiekis. Prieš tai geriausias mėnesio rezultatas buvo pernai rugpjūtį - 81776 TEU. Gerai dirbo abi uosto konteinerių krovos kompanijos. Iš jų 54,74 proc. arba 45073 TEU krovė „Klaipėdos Smeltė“, likusią dalį - Klaipėdos konteinerių terminalas.
Per kovą įvairių (generalinių) krovinių augimas, pagrinde dėl konteinerių, buvo 36,6 proc. arba 441 tūkst. tonų didesnis nei pernai. Tačiau tiek birių, tiek skystų krovinių kritimas šiemet kovą sudarė po 11,3 proc. Net 178 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde trąšų, ir 96 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde naftos produktų.
Nerimo sukėlė ryškus birių krovinių kritimas, nes prieš tai sausį ir vasarį jų krova buvo teigiama.
Per pirmuosius tris mėnesius Klaipėdos uoste krauta 11,69 mln. t krovinių. Tai buvo 7,4 proc. arba 806,7 tūkst. t daugiau nei pernai per tą laiką. Šį rezultatą lėmė 25,8 proc. išaugusi generalinių krovinių dalis, pagrinde dėl konteinerių ir ro-ro priemonių. Taip pat 8,4 proc. didesnė nei pernai išliko biriųjų krovinių apyvarta, daugiausia dėl žemės ūkio produktų krovos augimo.
Pokyčiai Latvijos uostuose
Iš dalies ir dėl padidėjusio Baltarusijos tranzito didžiausias Latvijos Rygos uostas per I ketvirtį pasiekė nedidelį 1,6 proc. augimą. Iš viso krauta 8,35 mln. tonų.
Šiais metais Rygos uoste ryškiai (8,2 proc.) sumažėjo rusiškų anglių. Kadangi anglys sudaro net 35 proc. šio uosto krovinių, jų sumažėjimas 260 tūkst. tonų atsiliepė ryškiai.
Anglis iš Rygos uosto perima Ventspilis. Dėl anglių ir grūdų Ventspilio uosto krova šiemet yra per 40 proc. didesnė nei pernai. Per tris mėnesius krauta per 6,5 mln. tonų krovinių.
Anglių krovos mažėjimui Rygos uoste įtakos taip pat galėjo turėti terminalų perkėlimas iš senamiesčio į Krivų salą.
Netgi 8,9 proc. sumažėjęs naftos produktų kiekis taip skaudžiai neatsiliepė Rygos uostui, nes jų jau yra palyginti mažai.
Kaip ir Klaipėdoje Rygos uosto krovą kėlė konteineriai. Šiemet per tris mėnesius iš viso jų krauta 122881 TEU. Tai 7,7 proc. arba 8767 TEU daugiau nei pernai.
Šiemet Latvijoje krovos nuostolius skaičiuoja tik Liepojos uostas. Kovą jis krovė 1,89 mln. tonų ir krova buvo 5,3 proc. mažesnė nei pernai. Labiausiai mažėjo pagrindinio uosto krovinio grūdų (33,5 proc.), naftos produktų (17,8 proc.) krova. Liepojos uoste augo antracitų (54 proc.), statybinių medžiagų (28 proc.), ro ro krovinių (16 proc.), konteinerių (15 proc.) krova.
Taline vėl prasidėjo kritimas
Jungtinis Talino uostas per tris mėnesius krovė 4,72 mln. tonų krovinių. Tai 300 tūkst. tonų arba 6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laiką.
Daugelyje sričių jungtiniame Talino uoste I ketvirtį fiksuotas kritimas. Net 11,9 proc. arba 263 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde naftos produktų. Iš viso skysti kroviniai sudarė 1,95 mln. tonų. Jų dalis nuo bendros krovos jungtiniame Talino uoste siekia 41,4 proc. Dalis šių krovinių keliauja iš Rusijos.
Metų pradžioje Talino uoste pastebimai sumažėjo jūrų keltais gabenamų tiek krovinių (-3,4 proc.), tiek keleivių (-7 proc.). Ypač ryškus keleivių sumažėjimas (-30 proc.) linijoje iš Talino į Stokholmą. Pagrindinėje linijoje tarp Talino ir Helsinkio keleivių kiekio kritimas per I ketvirtį siekė 4,2 proc.
Kaip ir Klaipėdos, Rygos uostų atvejais, jungtinio Talino uosto kritimą švelnina net 15,4 proc. didesnė nei pernai konteinerių krova. Per I ketvirtį iš viso krauta 59605 TEU konteinerių.
Ryškus Talino uosto krovos kritimas prasidėjo nuo 2010 metų, kai siekė 36 mln. tonų per metus. Klaipėdos uostas tuo metu krovė 31 mln. tonų. 2011 m. Talino ir Klaipėdos uostų krova susilygino. Talino uosto krova dėl Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus ėmė smarkiai kristi, o Klaipėdos augo. Po to porą metų krova Talino uoste stabilizavosi. Dabar ji ir vėl pradėjo kristi žemyn.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...