- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Miškų urėdijų reformos šalininkams įtikinėjant, kad pertvarka naudinga ir nereiškia miškų privatizavimo, oponentai visa dar abejoja jos reikalingumu.
Visuomenės veikėja, signatarė Birutė Valionytė mano, kad Aplinkos ministerijos inicijuojamos pertvarkos idėjos autoriais turėtų susidomėti Valstybės saugumo departamentas.
„Tuo, kas prastūmė šią reformą iki Seimo, mano galva, turi susidomėti Saugumo departamentas, todėl, kad tai yra sistemos griovimas, tai ne skaidrinimo procesas, o darymas dar neskaidriau. Ir palinkėčiau „valstiečių“ ir ypač su pavadinimu žaliųjų partijai susimąstyti... Aš suprantu, kad jus pastatė prieš faktą, kažkas labai profesionaliai“, - pirmadienį Seime vykstančioje konferencijoje „Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija“ sakė B.Valionytė.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentui Albinui Tebėrai pertvarka irgi nekelia didelio optimizmo. Pasak A.Tebėros, nuo 2018 metų vietoje 42 urėdijų įsteigus vieną valstybinę įmonę, iškils daug grėsmių, pavyzdžiui, nepavyks didinti miško išteklių vertės, grąžos valstybei, racionaliai naudoti miškus ir didinti pajamas iš šio ūkio.
„Pats svarbiausias - psichologinis momentas: prarasime motyvaciją, atsakomybę, sumažės ekonominio efektyvumo paieškos miškų ūkio žemutinėse grandyse, tas ves prie bendrųjų pajamų, tuo pačiu grąžos valstybei mažėjimo. Konkurencijos silpnėjimas, šešėlinės ekonomikos didėjimas, apvalios medienos ir kitų gaminių apskaitos blogėjimas, regionuose esančių smulkių įmonių galimi bankrotai“, - konferencijoje sakė A.Tebėra.
Jis siūlo keisti urėdų skyrimo tvarką, kas penkerius metus atestuoti urėdijų veiklą: „Pasižiūrėti, kaip per tą laiką pasikeitė miško išteklių vertė, grąža valstybei ir bendrosios pajamos“.
Anot jo, urėdų kadencijos neturėtų būti ribojamos: „Visą lauką žmogus turi jausti, kad gerai dirbdamas, galės dirbti ir toliau“.
Pasak A.Tebėros, dabar Lietuvoje miškų plotai auga, o 1000 ha ploto tenka keturi miško darbuotojai.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad urėdijų reforma padės ne tik sutaupyti lėšų, bet ir pasiekti efektyvesnį valdymą, didesnius miškininkų atlyginimus bei į šią sritį investuoti ne epizodiškai. Anot jo, urėdijas sujungus į vieną įmonę, būtų atsisakyta daug dubliuojančių funkcijų - dabar naudojamos penkios skirtingos buhalterinės programos, IT technologijos yra labai atsilikusios.
„Mes turime užtiktinti, kad darbo užmokestis būtų labai panašus bent jau į kaimynines šalis, kur žmonės dirba tą patį darbą, mes nenorime, kad žmonės dairytųsi aplink ir išvažiuotų“, - sakė aplinkos viceministras.
Jis mano, kad investicijos į miškų ūkį turi būti didesnės: „Taip, čia investuojami pinigai, bet mes, aplinkosaugininkai, manome, kad investicijos turi būti didesnės“.
Seime pradėtas svarstyti projektas, pagal kurį po pertvarkos bus atleista 400 žmonių, o ne keli tūkstančiai, kaip tikina miškininkai. Pagal pertvarką, o urėdijų skaičius sumažės nuo dabartinių 42 iki 25-ių, tačiau jos nebus atskiros įmonės, o bus sujungtos į vieną valstybinę įmonę.
Aplinkos ministerija teigia, kad urėdijų sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų turtą. Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.
Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatymu įtvirtino, kad šalyje privalo būti 42 urėdijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje populiarėja vandens turizmas
Lietuvoje populiarėjant vandens turizmui, šiemet šiltąjį sezoną telkiniuose daugės plaukimo maršrutų, BNS pranešė Turizmo departamentas. ...
-
Siūlymui į tarpusavio skolinimąsi įtraukti ir įmones – kritika1
Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta. ...
-
VMI jau grąžino 30,5 mln. eurų permokų1
Likus kiek daugiau nei savaitei iki pajamų ir turto deklaravimo pabaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau grąžino apie 30,5 mln. eurų permokų. ...
-
Didesnė kolekcinių monetų įvairovė plečia besidominčių jomis ratą
Lietuvos kolekcinių monetų rinka šių metų pradžioje išliko aktyvi, o didesnė leidžiamų monetų įvairovė plečia ir besidominčių jomis ratą, teigia Lietuvos bankas (LB). ...
-
Muitinės konfiskuotų daiktų aukcione galima įsigyti ir akinius, ir automobilį2
3 automobiliai, nemažai drabužių, sporto reikmenys ir net luitas gintaro. Šiuos ir kitus daiktus galima nusipirkti pirmadienį muitinės aukcione. Kasmet muitininkai konfiskuoja įvairiausių prekių, kurias žmonės bando nelegaliai įsivežti į Li...
-
R. Masiulis: klausimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo kelia nerimą
Tai, kad „Rail Baltica“ vėže galimas traukinių greitis Baltijos šalyse planuojamas 240 kilometrų per valandą, o Lenkijos pusė garantuoja tik iki 160 kilometrų per valandą greitį, gali kelti vis daugiau klausimų, per bendrą posėd...
-
Pusė apklaustųjų mokėtų brangiau už geriau laikomų vištų mėsą6
2018 m. kovą atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad net trys ketvirtadaliai (75,8 proc.) lietuvių mano, jog fermose mėsai auginamų vištų sąlygos turėtų būti pagerintos, o beveik pusė (47,2 proc.) šalies gyventojų pasiruo&scar...
-
Galimybė susigrąžinti dalį GPM už paslaugas vertinama skirtingai
Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM) už legaliai įsigytas namų ūkio paslaugas vertinamas skirtingai. Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad ši naujovė bu...
-
Į teršiantį viešąjį transportą – skirtingas didžiųjų miestų žvilgsnis2
Trys didžiausi šalies miestai skirtingai sprendžia viešojo transporto problemas. Rengiantis įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kad miestuose neliktų taršių autobusų, vieni miestai atnaujina autobusų parką, kiti kelia am...
-
„Lietuvos geležinkeliai“ prašo teisėsaugos ištirti konkurso skaidrumą1
Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ teisėsaugos prašys įvertinti šiemet jos skelbtą pabėgių pirkimo konkursą, kur mažiausią kainą pasiūlė bendrovė „Skinest Baltija“. ...