- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad vietos valdžia turėtų būti skatinama, o ne baudžiama už tai, kad perka pigesnį biokurą. Taisykles, ribojančias lankstumą, Seimo pirmininkas vadina pasenusiomis. Energetikos ministras žada, jog numatoma jau šį šildymo sezoną leisti savivaldybėms biokuro nusipirkti lanksčiau.
V. Pranckietis penktadienį su Žygimantu Vaičiūnu bei šilumininkais aptarė šilumos kainų augimo problemą. Pasak Seimo pirmininko, biokuro rinką gali tekti koreguoti, keičiant įstatymus.
„Matyt, gali tekti įsikišti ir su įstatymais. Kuomet vienos katilinės yra reguliuojamos, kitos – nereguliuojamos, konkurencija tampa iškreipta. Kainos aukštos todėl, kad nėra didelės pasiūlos ir valstybiniai miškai taip pat jos netiekia pakankamai. Čia reikėtų jų moralinio įsipareigojimo įsikišti į Lietuvos šilumos ūkio atpiginimą“, – po susitikimo žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Jis kritikavo reguliavimą, pagal kurį savivaldybės privalo pirkti biokurą tik „Baltpool“ biržoje. Kaip pavyzdį jis pateikė Ignalinos savivaldybę, nubaustą už tai, kad biokurą pirko ne per biržą.
„Kodėl negalėtų jie (savivaldybės – BNS) tą dieną fiksuoti kainos ir pirkti pigiau, o ne vadovautis 10-ies metų senumo taisyklėmis, kurios atsiliepia šilumos kainai“, – klausė V. Pranckieti, susilaukęs signalų iš savivaldybių, kad biokuro kainos galbūt keliamos dirbtinai.
Už biokuro pirkimą ne biržoje Ignalinos savivaldybė gavo 1,9 tūkst., o Mažeikių – 9,5 tūkst. eurų baudą.
Nuo 2016 metų pagal Energijos išteklių rinkos įstatymą visas biokuras šilumos gamybai turi būti perkamas per biokuro biržą.
Situacija – geresnė nei baimintasi
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad situacija biokuro rinkoje yra kiek geresnė nei baimintasi vasarą.
„Tendencija yra ta, kad bendras biokuro kainų lygis yra sukilęs, bet situacija nėra tokia bloga, kaip prognozuota rugpjūčio mėnesį“, – po susitikimo žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, pagrindinė problema yra ta, kad didelė dalis biokuro išvežama iš Lietuvos, todėl jo pasiūla yra per maža.
Turime galvoti apie mechanizmą, kuris leistų kuo daugiau kuro išlaikyti Lietuvoje ir tokiu būdu galėtume sumažinti kainas.
„Didelė dalis kuro per Latviją išvažiuoja į kitas rinkas. (...) Vienas iš siūlymų Vyriausybėje – padidinti biokuro kiekį, būtent lapuočių kirtimo dalį. Turime galvoti apie mechanizmą, kuris leistų kuo daugiau kuro išlaikyti Lietuvoje ir tokiu būdu galėtume sumažinti kainas“, – teigė Ž. Vaičiūnas, pridūręs, kad būtų galima koreguoti medienos pirkimo taisykles.
Energetikos ministras sakė, kad numatoma leisti savivaldybėms biokuro nusipirkti lanksčiau.
„Galime supaprastinti pirkimo taisykles. Šiandien pristatėme siūlymus, kaip tai galėtume keisti ir tam tikras lankstumas galėtų atsirasti. Neatsisakome pačios („Baltpool“ – BNS) biržos, bet norime, kad jau šiame sezone šilumos tiekėjai biokuro galėtų nusipirkti lankstesnėmis sąlygomis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje lapkritį, palyginti su spaliu, augo 5 proc., o palyginti su pernai lapkričiu, – 4 proc. Pasak Kainų komisijos, kainos didėjimą lėmė biokuro kainų augimas.
Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė spalį yra sakiusi, kad biokuro kaina biržoje šį šildymo sezoną, palyginti su praėjusiu, auga apie 30 proc. Ji prognozavo, kad dėl biokuro ir dujų brangimo šiluma šį šildymo sezoną gali brangti iki 10 proc.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius anksčiau teigė, kad biokuro paklausa pasiekė visų laikų aukštumas ir daugiau nebekils.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...