- Mindaugas Samkus, Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentei bei daliai politikų palaikant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą lengvatą, finansų ministras nekeičia savo pozicijos ir teigia, kad ši lengvata nėra socialiai teisinga, todėl ją reikėtų naikinti.
„Mano nuomonė sutampa su Vyriausybės. Mūsų nuomone, šita lengvata nėra socialiai teisinga. Tokią pinigų sumą galima panaudoti žymiai efektyviau, tikslingai nukreipiant žmonėms, kurie labiausiai skursta. Pavyzdžiui, turime laiptinėje tris butus, vienas butas yra 4 kambarių, didelės kvadratūros, jame gyvena didelė šeima ir yra du maži butai po du kambarius. Didžiąja dalimi šildymo lengvata pasinaudoja turtingi žmonės, o trupiniai lieka tiems, kurie gyvena mažuose butuose ir yra mažiau turtingi“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Vilius Šapoka.
„Jeigu mes paimtume visą šitą sumą ir nukreiptume mažiausiai uždirbantiems, pasiektume žymiai didesnį poveikį kovojant su skurdu ir mažinant pajamų nelygybę“, - pridūrė finansų ministras.
Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį teigė, kad PVM lengvatos atsisakymas biudžetui duotų 30 mln. eurų, turėtų poveikį 700 tūkst. gyventojų ir skatintų „pašalpinę visuomenę“. Finansų ministras tvirtina, kad žmonės neturėtų gėdytis kreiptis pagalbos.
„Nemanau, kad mes turėtume vadinti kažkaip menkinančiai, jeigu žmogus susiduria su problema. Jei jis skursta, anokia čia gėda kreiptis pagalbos“, - sakė V.Šapoka.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centriniam šildymui nustos galioti birželio 1 dieną, o po to bus taikomas įprastas 21 proc. mokestis.
Konservatoriai pasiūlė šildymo lengvatą pratęsti dar trejus metus, o socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas siūlo neribotam laikui įtvirtinti mažesnį tarifą.
Kritikai sako, kad PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga, nes ja naudojasi ir turtingi žmonės, tuo metu lengvatos automatiškai negauna visi tie, kurie nesinaudoja centrinio šildymo sistema, nepriklausomai nuo jų pajamų. Vyriausybė pasisako už tai, kad šildymo išlaidos būtų kompensuojamos tik mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Lengvatos šalininkai sako, jog valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad šilumos tiekimas daugiabučiams vis dar yra brangus ir neefektyvus, o ne perkelti šią naštą ant vartotojų pečių. Jie teigia, kad panaikinus lengvatą socialinės paramos gavėjais taptų šimtai tūkstančių gyventojų, tai būtų biurokratinė našta savivaldybėms ir moralinė žala pašalpų gavėjais paverstų daugiabučių gyventojams.
Lengvatos šildymui likimas – kitą savaitę
Seimas kitą savaitę svarstys kompensacijų mokėjimo tvarką, jei nuo birželio būtų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Už jos pratęsimą pasisako ne tik kai kurie parlamentarai, bet ir prezidentė.
Pataisos Seimui bus pateiktos gegužės 9-ąją, pusšimtis Seimo narių siūlo skubos tvarka apsvarstyti ir lengvatos pratęsimo galimybę.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus Seimo seniūnų sueiga buvo įtraukusi į šio ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę, bet Seimas jį išbraukė, nes nuo jų svarstymo komitete nėra praėjusios 24 valandos, kaip to reikalauja Seimo statutas.
Pataisomis siūloma kompensacijos mokėti šeimoms, kurių išlaidos šildymui siektų 15 proc., o ne 20 proc. visų pajamų. Tačiau jeigu savivaldybės turėtų lėšų, šią ribą jos pačios galėtų nuleisti iki 10 proc. Tam yra pritarė Biudžeto ir finansų bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetai.
Jeigu Seimas tokiai tvarkai pritartų, kompensacijos būtų skaičiuojamos, iš šeimos pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, kurios vienam asmeniui sudaro 102 eurus. Valdžia turi planų šį dydį didinti iki 129 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, nustačius 15 proc. ribą, papildomai biudžete reikėtų rasti 14,3 mln. eurų, o kompensacijas gautų 257 tūkst. asmenų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį kompensacijas gavo apie 92 tūkst. žmonių, o išmokos siekė apie 17 mln. eurų.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad lengvatinis 9 proc. PVM šildymui nustos galioti birželio 1 dieną ir nuo šios datos bus taikomas įprastas 21 proc. tarifas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...