V. Vasiliauskas: gyvename finansinės vasaros laikotarpiu

Įvertinusi pastarųjų metų kredito ir nekilnojamojo turto rinkos raidą, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą - 0,5 proc. dydžio - anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė padės stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigė, kad „finansinis ciklas jau kurį laiką išgyvena pakilimo fazę: daugiau skolinama gyventojams ir įmonėms, vyksta aktyvi prekyba nekilnojamuoju turtu, kyla jo kainos. Augimą rodo ir kiti ekonominiai rodikliai. Tokiais laikais būtina stiprinti finansų sistemos atsparumą ir pasirengti laikams, kai ciklo fazė pasikeis arba susidursime su netikėtais ekonominiais šokais“. V. Vasiliauskas pabrėžė, kad sutvirtinę bankų ir kredito unijų kapitalo šarvą, sustiprinsime visą finansų sistemą.

Pasak jo, nustatytas anticiklinio kapitalo rezervas yra šiuo metu optimali priemonė didinant finansų įstaigų atsparumą, dabar bus daromas tik nežymus poveikis skolinimo apimčiai ar kainai. Pritaikyta priemonė yra lanksti: ekonomikos augimui sulėtėjus ar patyrus sukrėtimą, anticiklinio kapitalo rezervo norma gali būti operatyviai sumažinta, o atsilaisvinusias lėšas kredito įstaigos galėtų nukreipti į realiąją ekonomiką, kai to labiausiai reikia.

Papildomą 0,5 proc. kapitalo rezervą kredito įstaigos turės suformuoti per 1 metus.

Jei tendencijos rinkoje išliks tokios pat - augs kreditas, kils būsto kainos, sandorių skaičius ir toliau bus didelis, kitaip tariant, temperatūra finansų sistemoje ir ekonomikoje nekris, kitąmet Lietuvos bankas galėtų priimti sprendimą dėl 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo normos. 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo rezervą siekiama turėti „gerais laikais“ - tuo metu, kai finansų sektoriaus plėtra nei per lėta, nei per sparti.

Bendras bankų ir kredito unijų privačiojo ne finansų sektoriaus klientams suteiktų paskolų portfelis per metus (šių metų spalį, palyginti su 2016 m. atitinkamu laikotarpiu) išaugo 7,4 proc. Ryškiausiu augimu išsiskyrė būsto paskolos - jos padidėjo 9,0 proc. Verslui suteiktų paskolų portfelis šiuo laikotarpiu buvo 7,0 proc. didesnis.