- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas prieš paskutinę krizę komerciniams bankams galėjo sugriežtinti kai kurias priežiūros priemones, bet to nepadarė, sako Lietuvos banko (LB) vadovas.
Vitas Vasiliauskas taip pat pripažino, kad prieš krizę LB pats nebuvo atsargus.
„Buvo galimybių (griežtinti reikalavimus bankams – BNS), bet tada jos buvo mažesnės negu dabar“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino V. Vasiliauskas.
Socialdarbietis Andrius Palionis LB valdybos pirmininko klausė, kodėl centrinis bankas prieš krizę nesugriežtino kapitalo pakankamumo rodiklių, nepadidino privalomų atsargų ribos.
„Lietuvos bankas tuo metu ir pats nebuvo iki galo atsargus ir nepadarė iki galo to, ką galėjo padaryti su to meto turimais instrumentais“, – teigė V. Vasiliauskas.
LB vadovo teigimu, kredito rinkos plėtra prieškriziniu laikotarpiu buvo didžiulė ir ji, kaip parodė tolesni įvykiai, „nebuvo tvari“.
„Nebuvo pagrįsta atsargiais, konservatyviais šaltiniais, buvo grįsta šaltiniais iš motininių įmonių“, – komiteto nariams sakė V. Vasiliauskas.
V. Vasiliauskas be kita ko pareiškė, kad bankai ne sukėlė krizę, o ją tik pagilino.
„Mano galva, situacija bankiniame sektoriuje iš principo buvo vienas iš veiksnių, kuris jokiu būdu ne sukėlė krizę, o ją pagilino“, – teigė V. Vasiliauskas.
Vertindamas priežastis, turėjusias įtakos krizei, V. Vasiliauskas pabrėžė, kad ją „pirmiausiai lėmė tarptautiniai faktoriai, antra – to meto ekonominė politika“.
„Svarbiausią vaidmenį (kodėl įvyko krizė – BNS) suvaidino veiksniai, susiję su biudžetu, viešaisiais finansais ir fiskaline politika“, – aiškino V. Vasiliauskas.
Pasak jo, motininiai bankai į dukterinius, veikusius Lietuvoje, 2008 metais buvo pervedė apie 12 mlrd. eurų.
„Tai sudarė 30-40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokį pinigų srautą valdyti nėra paprasta“, – tvirtino centrinio banko vadovas.
Jo teigimu, per krizę skolinimo užsienio valiuta rizikas bankai „daugiau ar mažiau labiau buvo“ permetę ant vartotojų pečių, todėl „rizikų požiūriu balanso nebuvo“.
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad prieš dešimtmetį LB dar neturėjo visų finansinių paslaugų rinkų priežiūros mandato – jis centriniam bankui buvo suteiktas nuo 2013 metų.
2004–2013 metais LB valdyboje dirbęs Audrius Misevičius anksčiau Biudžeto ir finansų komiteto nariams liudijo, kad 2011 metais patvirtintos atsakingo skolinimosi taisyklės būtų suveikusios, jei būtų priimtos 2005-2006 metais.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
Krizė – dar ne už kampo
Lietuvos centrinio banko vadovas tikina nematantis ryškių artėjančios naujos ekonominės krizės požymių, tačiau perspėja apie ekonomikos lėtėjimą.
LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad „pajamų pavertimas išlaidomis“ tęsiasi, nors kitaip negu prieš dešimtmetį.
„Kol kas sakyti, kad krizė – va, jau už kampo, negalėčiau, bet tam tikro sulėtėjimo aspektų, be jokios abejonės, mes matome“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė V. Vasiliauskas, apklaustas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, analizuojančiame 2008-2009 metų krizės aplinkybes.
Pasak centrinio banko vadovo, Lietuva dabar „geriau atrodo“ negu iki krizės, 2007 metais.
„Tai, kas vyko Lietuvoje ikikriziniu laikotarpiu, tuo metu tai buvo toks nutrūktgalviškas bėgimas, tai buvo to meto ciklinių pajamų pavertimas išlaidomis, kas buvo visiškai netvaru“, – tikino jis.
Paklaustas, ar šių dienų situacija skiriasi, V. Vasiliauskas teigė, kad „dabar yra kitaip“. Tačiau jis pabrėžė, kad LB ekonominių prielaidų vertinimas ir Finansų ministerijos požiūris, kurio „pagrindu daromas 2019 biudžetas“, skiriasi.
V. Vasiliauskas pakartojo, kad „ekonomika vyksta ciklais“ – po pakilimo iki 2008 metų sekė nuosmukis.
„Dabar mes sakome, kad Lietuvos ekonomika yra pakilime ir netgi viršija potencialą, ir čia skiriasi šiek tiek mūsų vertinimas nuo Finansų ministerijos, mes esame atsargesni, Finansų ministerija – šiek tiek optimistiškesnė. Be jokios abejonės, kad kažkada susidursime su lėtėjimu. Klausimas tik, kaip mes tam būsime pasiruošę“, – teigė V. Vasiliauskas.
LB išvadą dėl kitų metų biudžeto pateiks kitą savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių1
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų16
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...