- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atliekų deginimas ir jų deponavimas sąvartynuose jau yra atgyvena, Eltai sakė parlamentarė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Virginija Vingrienė. Pasak jos, Lietuva jau yra pasiruošusi eiti žiedinės ekonomikos keliu.
Pastaroji, kaip teigia mokslininkai, siekia sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, yra paremta pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu ir pan.
Apie alternatyvų atliekų panaudojimą pirmadienį bus kalbama parlamentarės organizuojamoje diskusijoje.
„Mes norėsime parodyti (...), kad dabar jau yra galimybių pagaminti, perdirbti iš atliekų ir kad žaliavos poreikis tų gaminių gamybai jau šiandien yra. Tai yra toks ėjimas žiedinės ekonomikos keliu, jam esame pasiruošę. Yra idėjų ir verslo subjektų, kurie norėtų investuoti, perdirbti, gaminti biokurą iš komunalinių atliekų ir šaligatvių trinkeles galbūt iš degintinų atliekų“, – Eltai kalbėjo V. Vingrienė.
Jos manymu, gali būti, kad galimybės deginti atliekas ateityje apskritai nebeliks.
„Kaip tik Europos Parlamentas (EP) pritarė plastiko direktyvai – maišeliai turės būti apmokestinti, ausų krapštukams, balionų laikikliams nebus galima naudoti plastiko, o tai yra pagrindinė labiausiai kaloringa atlieka deginimui“, – akcentavo Seimo narė.
Yra idėjų ir verslo subjektų, kurie norėtų investuoti, perdirbti, gaminti biokurą iš komunalinių atliekų ir šaligatvių trinkeles galbūt iš degintinų atliekų.
Pasak jos, į diskusiją kviečiami ir mokslininkai, kurie kalbės ne tik apie tai, kaip panaudoti atliekas, bet kaip apskritai jų vengti – pradedant nuo ekologinio dizaino, koncentruojantis į produkto ilgaamžiškumą, atnaujinimą, kokybės pagerinimą ir galiausiai – antrinį panaudojimą. Parlamentarės teigimu, tai – pagrindinės žiedinės ekonomikos kryptys, kuriomis turėtume eiti.
Tuo tarpu atliekų deponavimas sąvartynuose ir deginimas turėtų būti mažinamas dar ambicingiau, nei yra nustatyta dabar, sako V. Vingrienė.
„Mes ir dabar kalbame, kad sąvartynuose tikrai minimaliai turėtų būti šalinama, galbūt einama 0 proc. link, nors yra 10 proc. riba nustatyta po 2030 metų, bet išsikelkime sau kaip galima aukštesnius tikslus. (Atliekų. – ELTA) deginimas – ne daugiau kaip 20 proc., bet gal mes išsikelkime sau tikslus iki 2030 metų apskritai neturėti ką deginti, nes viskas bus panaudota, perdirbta ir viskas įsijungs į tą uždarą žiedinį ciklą“, – pažymėjo parlamentarė.
Jos teigimu, gali paaiškėti, kad atliekų perdirbimas yra naudingesnis ir užtikrintų didesnes pajamas bei verslų kūrimąsi geriau nei ėjimas „lengviausiu keliu, t. y. neinvestuojant į pirminį rūšiavimą ir gyventojų ekologinio sąmoningumo ugdymą“.
Diskusijoje Seime dalyvaus Aplinkos ministerijos atstovai, Savivaldybių asociacijos nariai, regioninių atliekų tvarkymo centrai, atliekų perdirbimo įmonių atstovai ir pan.
ELTA primena, kad Seimas praėjusį ketvirtadienį, atmesdamas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad deginimo įrenginiai, kuriuose kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, negali stovėti arčiau nei per 20 kilometrų nuo gyvenamųjų namų.
Už tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys. Prieš - už tai, kad reikėtų palaikyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, – balsavo 36 parlamentarai. Susilaikė 6 Seimo nariai.
Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė anksčiau Seimo posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti įstatymo pataisos dėl atliekų deginimo įrenginių statybų ribojimo.
Pasak šalies vadovės patarėjos, Seimo priimtomis pataisomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės mūsų šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
Prezidentė siūlė naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.
Tuo metu EP praėjusią savaitę pritarė siūlymui, kad vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, turėtų būti uždrausti ES nuo 2021-ųjų.
EP pritarė tam, kad į Europos Komisijos pasiūlytą vienuolikos draudžiamų vienkartinių plastikinių daiktų sąrašą būtų papildomai įtraukti okso-degraduojančių plastikų gaminiai, taip pat greito maisto pakuotės iš polistireninio putplasčio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų3
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...