- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdantieji siūlo nuo liepos pertvarkyti Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos padalinių, kurie finansuojami iš biudžeto, valdymą. Po reformos žuvivaisos finansavimas būtų sutelktas į vienas rankas.
Tačiau vieni „valstiečiai“ nori žuvivaisos valdymą iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai, o kiti siūlo šiai ministerijai palikti tik žuvų išteklių naudojimo kontrolę, o finansus perkelti į Žemės ūkio ministeriją ir ji toliau rūpintųsi įžuvinimu.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika BNS pranešė, kad visus žuvivaisos padalinius – Šilavoto, Simno, Laukystos ir Rusnės, Žeimenos ir Trakų Vokės – ketinama sujungti į vieną įmonę, kad efektyviau dirbtų, jų privatizuoti neketinama: „Pajėgumai ten geri, pakankamai modernūs“.
„Siūlysme Vyriausybei, kad pavasario sesijai pateiktų įstatymų pataisas dėl sujungimo. Dabar vyksta diskusija su Vyriausybe, koks būtų įmonės statusas“, – BNS sakė parlamentaras.
Jo teigimu, žuvivaisos padalinių plėtra nevyksta, neužauginama tiek žuvų, kiek jų reikėtų išleisti į telkinius.
Parlamentinis Kaimo reikalų komiteto vadovas Andriejus Stančikas siūlo neskubėti privatizuoti.
„Verslas yra verslas. Daugiau jis daro ten, kur pelningesnė jam nauda. Valstybei teikti užsakymus gali būti brangu“, – teigė jis.
Kaimo reikalų komitetas sausį yra priėmęs sprendimą iki birželio vidurio parengti pataisas, kad Žemės ūkio ministerija valdytų visą žuvininkystės sektorių, išskyrus žuvų išteklių kontrolę, kuria ir toliau rūpintųsi Aplinkos ministerija.
K. Mažeika siūlo kitą variantą – visas žuvivaisai skirtas lėšas atiduoti Aplinkos ministerijai, kuri ir rūpintųsi vandens telkinių įžuvinimu.
Pasak jo, pertvarka leistų daugiau ir kokybiškiau įžuvinti šalies vandens telkinius ir supaprastintų šį procesą, nes dabar, pasak jo, „kol lėšos nueina iki ežero, jos sumažėja“.
„Pinigai ateina iš žvejų, kai jie susimoka mokesčius už žvejybos leidimus. 1,7 mln. eurų susirenkama ir didžioji dalis šių lėšų eina įžuvinimui. Dar 100 tūkst. eurų surenkama iš verslo – irgi už žvejybos leidimus. Iš Aplinkos ministerijos lėšos keliauja į Žemės ūkio, tada planuojamas įžuvinimas. Kol lėšos nueina iki ežero, jų ir sumažėja arba, kaip pernai iš viso nieko neįžuvinta“, – BNS teigė komiteto vadovas.
K. Mažeika sako, kad iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos įžuvinimui lėšų pernai panaudota labai mažai, 2016-aisiais investuota irgi tik dalis. Už šias lėšas mailius perkamas iš privataus verslo, tačiau jo nepakanka tinkamai įžuvinti telkinius, kuriuose dabar daug menkaverčių žuvų, kenkiančių ekosistemai.
„Trūksta plėšriųjų žuvų, o be jų kitų prisiveisia per daug, jos nebeauga, sutrinka jų mityba. Tai kenkia ir aplinkai – stinga maisto žuvimis mintantiems paukščiams“, - kalbėjo K. Mažeika.
Jis tikina, kad iš kitų valstybių įsivežti mailių rizikinga.
„Iš užsienio įsivežti mailių yra didelė rizika, kad nepatektų ligos, neatsparios ar sergančios žuvys, pavyzdžiui, Lenkijoje jau yra genetinė karpių miego liga – žuvys joms sutrinka smegenų veikla, jos tampa apatiškos ir suyra ant dugno nugulusios, o ne išplaukia į paviršių“, – sako Aplinkos apsaugos komiteto vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių4
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...