- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriems „valstiečių“ atstovams paraginus pasirašyti trišalį susitarimą, kuriame darbdaviai įsipareigotų didinti atlyginimus ir prisiimti kitus socialinius įsipareigojimus, darbdavių atstovai iš esmės teigiamai vertina tokią idėją, tačiau pabrėžia, kad sprendimą priims tik susipažinę su dokumentu. Tuo metu profesinės sąjungos norėtų, kad susitarimas būtų privalomas ne tik jį pasirašiusiems, bet visiems darbdaviams.
Anot kai kurių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narių, nepasirašius susitarimo, naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime.
Dalis „valstiečių“: nepasirašius trišalio susitarimo, svarstymai dėl Darbo kodekso Seime gali įstrigti
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius sako, kad nepavykus su darbdaviais ir profesinių sąjungų atstovais susitarti dėl trišalio susitarimo, jis asmeniškai balsuotų prieš naują Darbo kodeksą.
„Mano atsakymas - taip (ar jis balsuotų prieš naują Darbo kodeksą - BNS), bet aš esu tikras, kad tas susitarimas bus pasirašytas. Mes įdėjome labai daug pastangų į tokio susitarimo pagrindų rengimą, į konsultacijas. Aš matau tik geranoriškumą iš verslo pusės (....) Tačiau taip, jeigu jokio geranoriškumo nebus parodyta, aš balsuosiu prieš“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime sakė V.Sinkevičius.
Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Tomas Tomilinas taip pat tikisi geranoriško darbdavių požiūrio dėl siūlomo trišalio susitarimo.
„Aš manau, kad tiek verslas, tiek darbuotojai ir lygiai taip pat mes esame suinteresuoti, kad laikytis to susitarimo nuo pat pradžių, kas buvo sutarta. Tos kalbos, kad Darbo kodeksas yra stumiamas buldozeriu, man iš viso atrodo keistos. Pusė metų buvo skirta papildomai (diskusijoms - BNS), visi buvo pakviesti prie stalo išreikšti savo pozicijų ir nuomonių. Taip, tai yra derybos, bet vis dėlto buvo atsižvelgta maksimaliai į visus siūlymus. Tačiau jeigu mes pradedame nuo kažkokių pažeidimų, tai nėra galimybės balsuoti už“, - sakė T.Tomilinas.
R.Karbauskis: Darbo kodeksui pritarsime
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad frakcijoje nėra svarstoma galimybė nepritarti Darbo kodeksui.
„Tokio svarstymo nėra, kad nebalsuoti (...) Už darbo kodeksą bus balsuojama, tiesiog yra noras, kad darbdaviai ir profsąjungus susitartų ir dėl atlyginimų didinimo. Noras, ir mes to labai aiškiai sieksime, kad atlyginimai Lietuvoje būtų didinami pačių darbdavių iniciatyva“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė R.Karbauskis.
„Kad nebalsuosime, tai čia neteisinga informacija“, - pridūrė jis.
R.Karbauskis pabrėžė, kad bus pritarta Trišalėje taryboje suderintam Darbo kodekso variantui.
„Kviesime Trišalę tarybą toliau dirbti prie viso to, kas juos netenkins - darbdavius ir profsąjungas - tame variante, kuris bus priimtas“, - pabrėžė R.Karbauskis.
S. Skvernelis: Darbo kodeksas turi įsigalioti nuo liepos
Premjeras Saulius Skvernelis nekeičia pozicijos ir tvirtina, kad Trišalėje taryboje suderintas liberalesnis Darbo kodekso variantas turi įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
„Aš galiu aiškiai pasakyti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozicija kartu su koalicijos partneriais, kuri šiandien buvo aptarta, (nesikeičia - BNS) - liepos 1 dieną naujas Darbo kodeksas su sutartomis pataisomis Trišalėje taryboje įsigalios“, - ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Vėliau BNS perduotame premjero komentare teigiama, kad Trišalėje taryboje vykusios derybos dėl Darbo kodekso bei pasiektas sutarimas parodė, kad dialogas su verslo atstovais yra nuolatinis, o kompromisų paieška - ne teorinė, bet praktinė.
„Vyriausybės darbas ir pastangos siekiant gerinti verslo sąlygas, pritraukti investicijas ir sudaryti visas prielaidas ekonominiam augimui savaime suponuoja galimybę kelti darbuotojų darbo užmokestį. Mūsų socialiniai partneriai patys ne kartą viešai yra deklaravę pasirengimą didinti darbo užmokestį. Ar šiuo atveju reikalingas rašytinis pažadas, ar verslo atstovų duotas žodis yra svarbesnis ir tvirtesnis už bet kokį rašytinį susitarimą – klausimas, į kurį geriausiai galėtų atsakyti jie patys“, - pabrėžė S.Skvernelis.
T.Tomilinas: dėl trišalio susitarimo kalbamasi nuo 2016-ųjų gruodžio
Pasak T.Tomilino, trišalį susitarimą turėtų pasirašyti visos šiuo metu Trišalėje taryboje dirbančios organizacijos, o dėl jo teksto diskutuojama jau nuo praėjusių metų gruodžio.
„Konsultacijos dėl trišalio susitarimo prasidėjo pernai gruodį, dar prieš sprendimą pusmečiui atidėti Darbo kodekso įsigaliojimą (....) Tai neturėtų tapti stabdžiu Darbo kodekso įsigaliojimui, nes siūlomos principinės nuostatos yra naudingos iš esmės visiems. Mes nenurodinėjame, kokie turi būti atlyginimai, Lietuva yra rinkos ekonomika, todėl neįsivaizduoju, kodėl darbdaviai neturėtų sutikti su punktu, kad reikia reguliariai susitikinėti ir tartis tarifinių atlyginimų, šakinių susitarimų“, - BNS sakė T.Tomilinas.
Jis sakė, kad dėl galutinio trišalio susitarimo teksto turėtų būti sutarta dar balandžio mėnesį.
„Mes suprantame verslo norą turėti bent du mėnesius pasiruošimui (naujo Darbo kodekso įsigaliojimui - BNS), tai yra normalu, todėl aš Seime skubinsiu patį svarstymo procesą (....) Aš tikiuosi geranoriškumo, aš tikrai nelaukiu kažkokio darbdavių sabotažo. Aišku jie derėsis, bet mes dėmesio nuo atlyginimų neatitrauksime“, - tvirtino T.Tominilas.
„Manau, kad balandį jau tikrai turėsime su dalimi arba dauguma darbdavių atstovų suderintą projektą, o ar jis bus pasirašytas dar šį mėnesį, nežinau“, - pridūrė jis.
R.Skyrienė: susitarimą dėl atlyginimų didinimo vertiname geranoriškai
Trišalės tarybos nare šiemet tapusios užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė sakė teigiamai vertinanti trišalio susitarimo idėją, tačiau pabrėžė, kad kol kas nėra susipažinusi su dokumentu.
„Sprendimą dėl dokumento pasirašymo turės priimti mūsų valdyba, tačiau mes dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei siūlėme pasinaudoti gera Airijos patirtimi, kuomet jie 1987 metais pasirašė nacionalinį susitarimą, kuriame mainais į mokesčių mažinimą darbdaviai pasižadėjo didinti atlyginimus“, - BNS teigė R.Skyrienė.
„Manau, mes tikrai svarstysime tokį siūlymą ir dalyvausime. Mes į tokį pasiūlymą žiūrime geranoriškai“, - pridūrė „Investors‘ Forum“ vadovė.
Tiesa, pasak R.Skyrienės, susitarimo teksto ji kol kas nėra mačiusi, taip pat nedalyvavo diskusijose dėl jo turinio.
„Kažkada labai senai T.Tomilinas apie tai kalbėjo, bet tada tie tekstai buvo keli ir koks iš jų dabar yra naudojamas nežinau (...) Be to, manau, nevertėtų apsiriboti tik Darbo kodeksu, nes jo priėmimas darbdavio kaštų ženkliai nesumažins. Kažkiek, nedaug, truputėli, bet nepamirškime, kad atsiranda tas fondas (ilgalaikio darbo išmokų - BNS), į kurį darbdavys turės mokėti įmokas. Taigi jie patys atima iš darbdavio pinigus, kuriuos būtų galima panaudoti atlyginimų didinimui“, - sakė R.Skyrienė.
„Tačiau jei bus pasakyta, kad „Sodros“ įmokos bus mažinamos, kad bus nustatytos jų lubos, tai mes su džiaugsmu pasirašysime“, - tvirtino ji.
Profesinių sąjungų atstovas: susitarimas turėtų būti privalomas visiems darbdaviams
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad profsąjungos būtų linkusios pasirašyti susitarimą, tačiau norėtų, kad jis būtų ne deklaratyvus, o privalomas visiems šalies darbdaviams.
„Tų susitarimų jau buvo pasirašytas ne vienas. Ir su darbdaviais mes buvome pasirašę susitarimą dėl, pavyzdžiui, darbo užmokesčio sistemos taikymo įmonėse, bet visi jie yra daugiau deklaratyvūs, netampa privalomi darbdaviams. Mes ir naujame Darbo kodekse siūlėme pavadinti tai ne sutarimais, o kolektyvinėmis sutartimis, kurios būtų visiems privalomos. Deja, palaikymo šioje vietoje mes iš darbdavių nesulaukėme. Todėl abejoju, kad dar vienas deklaratyvus susitarimas duos naudos“, - BNS sakė A.Černiauskas.
Pasak jo, kai kurie darbdaviai dėl darbuotojų trūkumo ir dabar yra priversti didinti darbo užmokestį, kai kurie dėl to kylančias problemas bando spręsti darbuotojų įvežimu iš trečiųjų šalių.
„Todėl ir tas siūlomas susitarimas būtų kaip tokia moralinė priemonė, kad jis tikrai duotų daug naudos ir visi darbdaviai jo laikysis, aš tuo labai abejoju. Nebent teisės aktais būtų įteisinta, kad būtent šis susitarimas galiotų ir būtų privalomas visiems, kaip, pavyzdžiui, kolektyvinė sutartis, tada jo įtaka būtų realesnė“, - svarstė A.Černiauskas.
„Galbūt šį dokumentą reikėtų įvardinti kaip nacionalinę kolektyvinę sutartį, numatyti privalomą jos galiojimą. Tada tai būtų tikrai naudingas dokumentas“, - pridūrė jis.
A.Černiauskas taip pat sakė, kad kol kas nėra susipažinęs su siūlomo susitarimo tekstu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...