Vasarį elektros kaina išaugo 19 proc.

Elektros kaina dėl didelių šalčių Lietuvoje vasarį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, išaugo 19 proc. iki 43,5 euro už megavatvalandę. Per mėnesį elektros kaina išaugo 16 proc.

„Litgrid“ pranešė, kad kainos didėjo visame regione - vasarį vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per mėnesį pakilo 20 proc. iki 39,6 euro .

Labiausiai kaina augo Vokietijoje ir Danijoje (DK2) - atitinkamai 36 proc. ir 27 proc., tuo metu aukščiausia kaina regione išliko Lenkijoje, kur vidutinė sausio mėnesio kaina siekė 44,3 euro.

Vasarį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1,8 tūkst. GWh elektros - 13 proc. mažiau nei sausį. Didžiąją dalį elektros - 50 proc. - pagamino Estija, 42 proc. - Latvija, o tik 8 proc. - Lietuva. Didžiausią dalį - 1,1 tūkst. GWh (61 proc.) - pagamino šiluminės elektrinės, hidroelektrinės pagamino 332 GWh (18 proc.), vėjo jėgainės - 88 GWh (5 proc.), 300 GWh (16 proc.) - kitos elektrinės.

Vasarį Lietuvos elektrinėse buvo pagaminta 141 GWh elektros energijos. Palyginti su sausio mėnesiu, gamyba sumažėjo 12 proc., o su 2017 metų vasario mėnesiu, gamyba buvo 32 proc. mažesnė. Lietuvoje 12 proc. mažėjo hidroelektrinių gamyba, vėjo elektrinės gamino 59 proc. mažiau, o šiluminių elektrinių gamyba didėjo 175 proc.

Vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra Baltijos šalyse buvo 5 laipsniais žemesnė nei sausį, o įvertinus mėnesio dienų skaičių elektros paklausa Baltijos šalyse vidutiniškai didėjo 4 proc. ir siekė 2365 GWh. Labiausiai elektros poreikis didėjo Estijoje - 7 proc. ir siekė 802 GWh, o Latvijoje ir Lietuvoje elektros poreikis augo 3 proc. ir siekė atitinkamai 646 GWh ir 917 GWh.

Vasarį Lietuva importavo 89 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 30 proc., importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos - 26 proc. Elektros importas iš trečiųjų šalių siekė 41 proc., o importas iš Lenkijos sudarė 3 proc. visos importuotos elektros energijos.


Šiame straipsnyje: vasariselektros kainašalčiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Ko tiek mažai? Juk praeitais metais pagal statistika valandinis užmokėstis visais rekordiškais 8% pakilo. Galetu viska i menesi po visus 50% didinti su tokiu rekordišku statistiniu valandiniu užmokesčiu ...

Geruti.

Geruti. portretas
Ko taip pergyveni. Lietuvai nereikia pirkti brangių išteklių elektrai gaminti, teršti aplinką. Estija turi skalūnus, Švedija daug hidroelektrinių, jiems apsimoka,Lietuvai el. gamyba tik nuostolis. O kaina už elektrą visur vienoda

Geras

Geras portretas
Štai laisvoji Lietuva,kuri prispaudė rusams,o kentėti tautai ir čia dar ne pabaiga
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių