- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva negavo Minsko atsakymo apie Astravo atominės elektrinės (AE) avarinės aušinimo sistemos būklę po to, kai joje galbūt įvyko incidentas. Minsko teigimu, ypatingų ar neįprastų įvykių nebuvo.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pranešė, kad artimiausiu metu ketina dar kartą kreiptis į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją paraginant teikti informaciją apie visus neįprastus įvykius, įskaitant ir galinčius sukelti visuomenės susirūpinimą.
VATESI antradienį paprašė Baltarusijos institucijų informacijos apie galimą pirmojo Astravo AE bloko rezervinės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimą.
Pasak VATESI, Baltarusijos ministerija nurodė, kad kuro užkrovimo metu nebuvo įvykių, kurie galėtų būti klasifikuojami kaip ypatingi ar neįprasti. Tokį pat atsakymą gavo ir Baltarusijos nevyriausybinė organizacija „Ekodom“, pranešusi apie galimą incidentą.
Portalas ecohome-ngo.by („Ekodom“), remdamasis Baltarusijos antibranduolinės kampanijos pareiškimu, skelbė, kad pirmojo reaktoriaus hidraulinių bandymų metu įvyko rimta avarija – buvo smarkiai pažeista avarinio aušinimo sistemos cisterna, kurią bandoma suremontuoti, todėl reaktorius dirba be šios sistemos.
Tai jau ne pirmas incidentas Astravo AE pastaruoju metu. Lapkričio 8-ąją jau veikiančioje ir elektrą gaminančioje jėgainėje, pasak šalies žiniasklaidos, sprogo keli įtampos transformatoriai, buvo sustabdyta pirmojo reaktoriaus turbina. Baltarusijos Energetikos ministerija vėliau patvirtino, kad transformatoriai buvo pakeisti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...