- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija ir verslas pagaliau rado kompromisą bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“ istorijoje. Sutarta, kad iš įmonių nebus reikalaujama sumokėti apie 15 mln. eurų už realiai nesutvarkytas pakuočių atliekas.
Toks susitarimas pasiektas antradienį aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų susitikime.
„Suradome du aspektus, ties kuriais apsistojome ir toliau dirbsime. Kadangi atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų yra panaikinta už beveik 15 tūkst. tonų, tai gamintojų atstovai sako, kad yra kiekiai, kurie buvo ir bus surinkti, viršijant Vyriausybės nustatytas užduotis. Jie siūlo padaryti užskaitas mažinant tas tonas. Mes tą principa suprantame ir priimame tą įsipareigojimą“, – BNS sakė aplinkos viceministras Dalius Krinickas.
Gamintojai ir importuotojai teigia, jog 2016-2017 metais jie sutvarkė daugiau nei reikalaujama atliekų, taip pat įsipareigojo viršyti normas 2018–2020 metais. Taip, anot jų, būtų padengta 2013-2015 metais nesutvarkytų apie 15 tūkst. tonų metalo ir plastiko pakuočių.
„Antra, gamintojai įsipareigojo nupirkti arba finansuoti papildomai 50 tūkst. pirminio rūšiavimo konteinerių komplektų“, – pridūrė D. Krinickas.
Anot jo, taikos sutartį dar turės patvirtinti teismas, nagrinėjantis įmonių ir aplinkosaugininkų ginčą.
Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.
Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
D. Krinickas sako, kad pasiekus susitarimą su įmonėmis, iš jų nebus reikalaujama sumokėti papildomų sumų.
„Pagrindinis aspektas yra tas, kad ne sankcijos yra prioritetas, o visi kiti įsipareigojimai – atliekų sutvarkymas ir investicijos į infrastruktūrą“, – teigė aplinkos viceministras.
Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai yra kreipęsi į teisėsaugą. Ikiteisminį tyrimą šiuo metu atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...