Vers­lo ge­nuo­se – po­ky­čių bū­ti­ny­bė

  • Teksto dydis:

Ge­rai ži­no­mas po­sa­kis „mo­ky­tis nie­ka­da ne­vė­lu“ spar­čiai kin­tan­čio, kon­ku­ren­cin­go pa­sau­lio kon­teks­te įgy­ja dar svar­bes­nę pra­smę. Ar tai bū­tų kos­mo­so tech­no­lo­gi­jos, ar gro­žio in­dust­ri­ja – šian­dien var­giai atrastu­me sfe­rą, ku­rio­je ne­rei­kė­tų nuo­lat siek­ti nau­jų ži­nių ir to­bu­lė­ti.

Mo­ky­tis vi­są gy­ve­ni­mą

Dės­nin­ga, kad į il­ga­lai­kę, o ne vie­na­die­nę sėk­mę orientuotos įmo­nės sa­vo dar­buo­to­jams skir­tų įvai­rių mokymų, darbi­nių įgū­džių gi­li­ni­mą, taip pat ver­ti­na ne vien kaip reikš­min­gą mo­ty­va­ci­jos prie­mo­nę, bet ir per­spek­ty­vią in­ves­ti­ci­ją.

„Mo­ky­tis rei­kia vi­są gy­ve­ni­mą, nes gy­ve­ni­mas la­bai dinamiš­kas ir kas­dien kei­čia­si gau­sy­bė da­ly­kų“, – pripažino vie­nos pir­mų­jų skait­me­ni­nės rin­ko­da­ros agentūrų Lie­tu­vo­je „Rai­bec“ di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Ku­lie­šius.

Kaip pa­sa­ko­jo agen­tū­ros va­do­vas, skait­me­ni­nė rin­ko­da­ra, ku­ri pra­dė­jo vys­ty­tis su in­ter­ne­to at­si­ra­di­mu, ap­rė­pia įvai­riau­sias rek­la­mos for­mas, pra­de­dant feisbuku, „Goog­le“ paieš­ka, „You­Tu­be“ ka­na­lu, „Lin­ke­dIn“ ir bai­giant ki­to­mis in­ter­ne­to plat­for­mo­mis.

„Įver­ti­nant įmo­nės veik­los po­bū­dį mums juo­lab pri­va­lu bū­ti pro­gre­sy­viems ir lanks­tiems, neat­si­lik­ti nuo nau­jo­vių – vi­sa tai tu­ri bū­ti mū­sų ge­nuo­se, ant­raip neiš­gy­ven­tu­me rin­ko­je“, – vaiz­džiai kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Ga­li­my­bę iš­nau­do­jo mak­si­ma­liai

R. Ku­lie­šius pri­pa­ži­no, kad dar­buo­to­jams skir­ti mo­ky­mai, kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo pro­gra­mos – ne­ma­žų lė­šų rei­ka­lau­jan­ti in­ves­ti­ci­ja, ypač reikš­min­ga ne­di­de­lių įmo­nių biu­dže­tui.

Tad agen­tū­ra ne­pra­lei­do pro­gos pa­si­nau­do­ti pir­muo­ju na­cio­na­li­nės plėt­ros įstai­gos „In­ves­ti­ci­jų ir vers­lo ga­ran­ti­jos“ (IN­VE­GA) kvie­ti­mu teik­ti pa­raiš­kas pa­gal visuo­ti­nės do­ta­ci­jos prie­mo­nę „Kom­pe­ten­ci­jų vau­če­ris“, fi­nan­suo­ja­mą iš Europos so­cia­li­nio fon­do lė­šų.

„Įver­ti­no­me, ko­kios yra ga­li­mos prie­mo­nės ir kaip jos ati­tin­ka mū­sų dar­buo­to­jų po­rei­kius, kiek jos bū­tų nau­din­gos. Vie­na šių prie­mo­nių – aukš­tes­nis ang­lų kalbos ly­gis, taip pat mums bu­vo ak­tua­lu įmo­nės fi­nan­sai ir jų val­dy­mas, vadyba bei klien­tų ap­tar­na­vi­mas, par­da­vi­mai. Fak­tiš­kai vi­sų mū­sų įmo­nės sri­čių spe­cia­lis­tai tu­rė­jo pro­gą pa­si­to­bu­lin­ti, tai­gi mak­si­ma­liai iš­nau­do­jo­me šią galimybę. Ži­no­ma, žmo­nės skir­tin­gi, vie­ni gal­būt pa­si­sė­mė dau­giau, ki­ti – mažiau in­for­ma­ci­jos, ta­čiau mo­ky­mai vie­na­reikš­miš­kai bu­vo nau­din­gi. Juo labiau kad ir pa­raiš­kų pa­tei­ki­mo pro­ce­sas tik­rai ne­su­dė­tin­gas, vi­sas administravi­mas praė­jo la­bai sklan­džiai“, – įver­ti­no agen­tū­ros „Rai­bec“ vadovas.

Ir ži­nios, ir so­li­du­mas

Tuo me­tu AND kli­ni­kos di­rek­to­rius Sau­lius Jur­ge­le­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad įmo­nė iš­si­gry­ni­no vie­ną, ta­čiau vi­sų gran­džių dar­buo­to­jams la­bai svar­bų mo­ky­mų objek­tą.

„Esa­me me­di­ci­nos įstai­ga, ir vi­sam mū­sų per­so­na­lui la­bai svar­bu ang­lų kal­bos ži­nios. Gy­dy­to­jams šia kal­ba ten­ka skai­ty­ti daug spe­cia­li­zuo­tos me­di­ci­ni­nės litera­tū­ros, tai pa­kan­ka­mai ak­tua­lu ir re­gist­ra­tū­ros dar­buo­to­jams, nes tu­ri­me nema­žai ang­la­kal­bių pa­cien­tų. Kai dar­buo­to­jai tu­ri ga­li­my­bę su­si­kal­bė­ti, dar­bas vyks­ta ge­ro­kai sklan­džiau, o ir įstai­ga at­ro­do kur kas so­li­džiau“, – pri­pa­ži­no pašne­ko­vas.

Apie pus­me­čio truk­mės in­ten­sy­viuo­se kur­suo­se kli­ni­kos dar­buo­to­jai tu­rė­jo galimy­bę pa­to­bu­lin­ti skir­tin­go ang­lų kal­bos ly­gio įgū­džius.

„Tad kiek­vie­nas ga­lė­jo siek­ti no­ri­mų re­zul­ta­tų. O jais vi­sos pu­sės li­ko patenkintos – tiek darb­da­vys, ku­riam su­tei­kia­ma ga­li­my­bė pa­ska­tin­ti darbuotojus pa­den­giant da­lį mo­ky­mų iš­lai­dų, tiek sa­vo ži­nias pa­gi­li­nę darbuotojai, ku­rie pa­lan­kiai įver­ti­no ne tik pa­čius mo­ky­mus, bet ir iš­ties aukš­to ly­gio lek­to­rius“, – pa­ste­bė­jo kli­ni­kos va­do­vas.

Ma­žoms įmo­nėms – sva­ri pa­ra­ma

Sim­bo­liš­ka, kad, pra­si­dė­jus ru­de­niui, ku­ris dau­ge­liui aso­ci­juo­ja­si su ži­nių, nau­jų moks­lo me­tų pra­džia, IN­VE­GA kar­tu su Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja skelbia ant­rą­jį kvie­ti­mą vers­lui teik­ti pa­raiš­kas pa­gal „Kom­pe­ten­ci­jų vau­če­rio“ prie­mo­nę.

Į da­lį kom­pen­sa­ci­jos – di­džiau­sia ga­li­ma mo­ky­mų iš­lai­dų fi­nan­suo­ja­ma da­lis kiek­vie­nam dar­buo­to­jui su­da­ro 70 pro­c. nuo ap­skai­čiuo­tų iš­lai­dų – ga­li pretenduo­ti pri­va­tūs ju­ri­di­niai as­me­nys ir vals­ty­bės ar­ba sa­vi­val­dy­bės įmo­nės, vei­kian­čios ne trum­piau kaip vie­nerius me­tus.

Dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jai to­bu­lin­ti su­tei­kia­mas 15 mė­ne­sių lai­ko­tar­pis, o vie­nam pa­reiš­kė­jui nu­ma­ty­ta di­džiau­sia kom­pen­sa­ci­jos su­ma – iki 4,5 tūkst. eu­rų. Priemo­nei įgy­ven­din­ti šiuo me­tu skir­ta 500 tūkst. eu­rų iš Eu­ro­pos so­cia­li­nio fondo.

IN­VE­GA vy­res­nio­sios pro­jek­tų va­do­vės Rū­tos Kiu­be­ry­tės pa­ste­bė­ji­mu, pirmuoju kvie­ti­mu „Kom­pe­ten­ci­jų vau­če­ris“ itin daug dė­me­sio su­si­lau­kė iš smulkių­jų pre­ky­bos, sta­ty­bos ir ga­my­bos sek­to­riaus įmo­nių.

„Ši ne­grą­ži­na­mo­ji su­bsi­di­ja su­teiks įmo­nėms pla­tes­nes ga­li­my­bes kel­ti sa­vo dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją, o tai yra neat­sie­ja­ma nuo ki­tų vers­lo sėk­mę le­mian­čių pro­ce­sų. Įmo­nės, ski­rian­čios lė­šų dar­buo­to­jų mo­ky­mams, la­biau ver­ti­na­mos, nes lei­džia pro­fe­siš­kai to­bu­lė­ti, kel­ti sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ir kil­ti kar­je­ros laip­tais“, – tei­gė R. Kiu­be­ry­tė.

Dėl dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­cijos to­bu­li­ni­mo me­tu pa­tir­tų iš­lai­dų da­lies kompensacijos į IN­VE­GA ga­li­ma kreip­tis iki lapk­ri­čio 30-osios.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių