Verslo laisvė Kauno apskrityje: pirmauja laikinoji sostinė ir Birštonas

Kita vertus, verslo laisvės indeksas per metus kiek sumažėjo tiek jose, tiek ir kitose Kauno apskrities savivaldybėse. Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“.

Šio tyrimo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 30 regioninių verslo asociacijų, visos 60 savivaldybių.

Kauno apskritis – antra pagal aplinką verslui

Pagal verslo laisvės indeksą Kauno miestas šiemet, kaip ir pernai, užėmė trečią vietą Lietuvoje, į priekį praleidęs Neringą ir Vilnių. Kitos Kauno apskrities savivaldybės – Kauno r., Birštono, Kėdainių r., Prienų r., Kaišiadorių r., Raseinių r. ir Jonavos r. – išsirikiavo atitinkamai 7-oje, 10-oje, 16-oje, 21-oje, 28-oje, 34-oje ir 48-oje vietose iš 60 savivaldybių.

Tyrimo metu atlikta visos Lietuvos verslininkų apklausa parodė, jog pagal palankiausią aplinką verslui Kauno apskritis užėmė antrąją vietą, iš jos šiemet išstūmusi Klaipėdos regioną.

„Vertinant situaciją Kauno apskrityje, akivaizdu, kad nemažai regiono įmonių vadovų įžvelgia verslo aplinkos gerėjimo tendencijų. Akivaizdžiausiai jos matomos pačioje laikinojoje sostinėje, jos rajone bei kurortiniame Birštono mieste. Tuo tarpu ten, kur įmonių koncentracija yra mažesnė – Jonavos, Prienų, Kaišiadorių rajonuose, nuotaikos ne tokios optimistinės“, – sakė „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Ar investuotojai įsuks verslo smagratį?

Pasak G. Kubiliūnienės, nors pastaraisiais metais paskelbta nemažai pozityvių naujienų apie užsienio investuotojų atėjimą į Kauno regioną, tačiau oficialioje statistikoje šie rodikliai dar neatsispindi.

Lapkričio mėnesį Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, Kauno apskrityje 1 gyventojui praėjusių metų pabaigoje teko 2,6 tūkst. Eur tiesioginių užsienio investicijų. Tai – beveik 5 kartus mažiau nei Vilniaus apskrityje. Pagal šį rodiklį Kauno regionas kol kas atsilieka ne tik nuo sostinės ir Klaipėdos, bet ir nuo gerokai mažesnių apskričių.

Pasak G. Kubiliūnienės, į regioną ateinančių užsienio investuotojų, ypač – gamybos srities bendrovių, veikla gali ne tik padidinti gyventojų užimtumą, bet ir išjudinti vietos smulkųjį bei vidutinį verslą.

„Vietos įmonės dažnai sulaukia tiesioginių investuotojų užsakymų, taip pat aptarnauja stabilius atlyginimus užsienio kapitalo bendrovėse gaunančius darbuotojus. To pavyzdys galėtų būti Mažeikiai – ši palyginti nedidelė savivaldybė, išsiskirianti užsienio investicijų gausa (6,3 tūkst. Eur vienam gyventojui), pagal smulkaus verslo koncentraciją mažai atsilieka nuo didžiausių šalies savivaldybių. Artimiausiais metais pamatysime, ar viešai išreklamuotas kelių užsienio gamintojų atėjimas padės įsukti smulkaus ir vidutinio verslo smagratį Kauno regione“, – vertino G. Kubiliūnienė.

Nerimą kelia emigracija ir augančios kainos

Šiemet atliktos įmonių apklausos duomenimis, Kauno regiono verslininkai gana pozityviai vertina regione vyraujančią verslo aplinką – 28 proc. įmonių vadovų ją įvertino kaip gerą, 54 proc. – kaip vidutinę, 18 proc. – kaip blogą. Optimistiškesnius vertinimus visoje Lietuvoje pateikė tik Vilniaus (38 proc.) ir Telšių (32 proc.) apskričių verslininkai.

Tos pačios apklausos duomenimis, Kauno regiono verslui daugiausia problemų kelia mokesčių našta, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir veiklos sąnaudų augimas – šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 57 proc., 43 proc. ir 36 proc. apskrities įmonių.

Vertindami galimas socialines grėsmes verslo plėtrai, Kauno regione, kaip ir visoje Lietuvoje, verslininkai pirmiausia išskyrė emigraciją – jos keliamo pavojaus labiausiai baiminasi 47 proc. apskrities verslininkų. Šeštadalis įmonių vadovų itin nuogąstauja dėl visuomenės senėjimo ir augančio pensininkų skaičiaus.

Iš ekonominių grėsmių daugiausia Kauno verslininkų išskyrė augančias kainas (33 proc.) ir darbo jėgos mokesčius (30 proc.).

Kaip sumažinti verslo barjerus?

„Nors įmonių vadovai tyrimo metu aiškiai identifikavo grėsmes ir problemas, tuo pačiu norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo, inovacijų diegimo klausimus. Gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė“, – sakė „Citadele“ banko departamento vadovė G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.