- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Remontuojate butą ar kuopiate rūsį ir norite nebrangiai atsikratyti susikaupusiomis atliekomis, kurioms konteineryje – ne vieta? Būkite atsargūs, mat patikėtos į netinkamas rankas jūsų atliekos gali atsidurti artimiausiame miškelyje, o kartais netgi grįžti atgal pas jus kartu su bauda už aplinkos teršimą.
Įsitikinkite, kad atiduodate į legalaus tvarkytojo rankas
Kur keliauja mūsų stambiagabaritės atliekos? Vieni – nepaisydami ar nežinodami, kad tai draudžiama – jas palieka tiesiog prie atliekų konteinerių, kiti – atiduoda atliekų išvežimo paslaugą siūlančiai įmonei. Tačiau tik nedaugelis žino, kad prieš perduodant atliekas privalu įsitikinti, ar jas atiduodate į legalaus tvarkytojo rankas. Priešingu atveju, net to nenorėdami, galite tapti gamtos teršimo ir iš to besipelnančių apsimetėlių bendrininku.
„Skelbimų puslapiuose nesunku rasti įvairių siūlymų nebrangiai išvežti atliekas, tačiau niekas nežino, kur galiausiai jos atsidurs. Jau dabar yra nemažai sklypų, kurie tiesiog užverčiami netvarkomomis atliekomis.
Dėl to atsiranda vadinamosios bešeimininkės atliekos. Jas tvarkyti tenka nebe teršėjams, o teritorijos savininkui. Jeigu tai – valstybės valda, tvarkoma mokesčių mokėtojų lėšomis, jeigu tai – privati teritorija, moka privatus asmuo“, – paaiškina Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) direktorė Raminta Radavičienė.
Skelbimų puslapiuose nesunku rasti įvairių siūlymų nebrangiai išvežti atliekas, tačiau niekas nežino, kur galiausiai jos atsidurs. Jau dabar yra nemažai sklypų, kurie tiesiog užverčiami netvarkomomis atliekomis.
Jos teigimu, šioje vietoje reikėtų griežtesnės kontrolės, mat tokie nelegalūs šiukšlynai daro žalą gamtai, o jų tvarkymas gali atsieiti nemažus pinigus.
Teršia ir privatūs asmenys, ir įmonės
Pasak LKATA vadovės, prie nelegalių šiukšlių tvarkytojų, o kartu ir nelegalių sąvartynų atsiradimo, prisideda ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės.
Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva išsiskiria mažesniu oficialiai pateikiamu statybos ir griovimo atliekų kiekiu. Tikėtina, kad realūs skaičiai yra didesni – taupydami pinigus, statytojai dalį atliekų atiduoda legaliai veikiantiems tvarkytojams, kitą dalį – „nelegalams“. Į pastaruosius kreipiamasi dėl to, kad jų paslaugos pigesnės.
„Teisėtai veikiantis tvarkytojas turi laikytis visų reikalavimų: vesti apskaitą, turėti specialų transportą bei įrangą, mokėti už atliekų tvarkymą bei mokesčius valstybei ir t. t. Todėl jis negali pasiūlyti mažesnių kainų negu tas, kuris susikrauna atliekas ir jas išpila pamiškėje ar tiesiog užkasa“, – sako R. Radavičienė.
Atsakingi ne tik „nelegalai“, bet ir jų klientai
„Dažnai žmonės remiasi buitine logika – atidaviau nereikalingą daiktą ar atliekas ir jie jau nebe mano atsakomybėje. Tačiau taip nėra. Dar daugiau – jeigu atliekos bus patikėtos nelegaliems tvarkytojams, pačiam užsakovui gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet jam dar bus grąžintos ir pačios atliekos“, – pabrėžia ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ komercijos ir plėtros direktorius Andrejus Barinovas.
Paradoksalu, tačiau samdydami nelegalų tvarkytoją, galiausiai mokate už tai, kad jūsų atliekomis būtų užteršta aplinka. Po to, jau kaip mokesčių mokėtojas, papildomai sumokate ir už tų atliekų šalinimą bei žalos gamtai atstatymą.
Ką reikėtų daryti, kad atliekos būtų tvarkomos legaliai? „Pirmiausiai gyventojai gali patys jas nuvežti į artimiausią stambiagabaričių atliekų aikštelę. Tą už juos gali padaryti ir kiekviena tokių atliekų šalinimu užsiimanti įmonė“, – pataria A. Barinovas. Anot jo, svarbiausia, kad įmonė turėtų teisę užsiimti tokia veikla.
Trumpa atmintinė
Ar jūsų samdoma įmonė turi teisę surinkti atliekas, galima sužinoti įvedus jos pavadinimą elektroniniame Atliekų tvarkytojų valstybės registre.
Pasirašant sutartį su įmone, joje turi nurodoma ne tik atliekų surinkimo, bet ir jų sutvarkymo paslauga.
Taip pat didelių gabaritų atliekų galima atsikratyti stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Jų Lietuvoje yra net 96, o visas jų sąrašas pateikiamas Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.
Reikia nepamiršti, kad į šias aikšteles turėtų būti atvežamos jau išrūšiuotos atliekos, o iš gyventojų jos priimamos nemokamai.
Stambių gabaritų aikštelėse galite palikti ne tik dideles šiukšles, bet ir po remonto likusias dažų skardines, sandarinimo putų balionėlius ir kitas chemines medžiagas, kurių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Čia priimamos ir padangos. Jas taip pat nemokamai turi priimti padangų pardavėjai bei automobilių remonto įmonės.
Apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus visuomet galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...