- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors dauguma lietuvių tebesvajoja apie nuosavą būstą, daugėja tų, kurie renkasi būsto nuomą – ir ne todėl, kad negalėtų leisti sau įsigyti būsto, o todėl, kad vertina mobilumą. Taip LRT.lt sako nekilnojamojo turto (NT) specialistai Arnoldas Antanavičius ir Saulius Vagonis.
Tačiau viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip traukia nuosavas būstas, yra ta, kad, mokėdami nuomos mokestį, žmonės jaučiasi prarandantys pinigus, be to, nuomos rinka Lietuvoje yra nestabili, sako pašnekovai.
Šiandien tradiciniai sėkmės matai – nuosavas būstas ir automobilis – išėjo iš mados. Jaunų žmonių skaičius, kurie jų nebenori pirkti, auga, rašo portalas brightside.me. 30–35 metų žmonės retai perka namus, o dar rečiau – automobilius. Jie apskritai nėra linkę įsigyti itin brangių pirkinių ir JAV vadinami „nuomotojų karta“.
Kai kurie sociologai teigia, kad šiuolaikiniai jauni žmonės turi finansinių problemų, todėl bijo rimtų paskolų, tačiau tai nėra svarbiausia priežastis, rašoma portale. Šiuolaikinis jaunimas kitaip suvokia sėkmės koncepciją. Pagal šį naują požiūrį, sėkmingi žmonės neperka nuosavybės – jie ją nuomoja. Jei nori būti laikomas sėkmingu, turi investuoti į patirtis – keliones, ekstremalų sportą, startuolius. Žmonės nebenori klestėjimo ir stabilumo, jie nori lankstumo ir finansinės bei geografinės nepriklausomybės.
Prieš dešimt metų toks lietuvis būtų nesuprastas
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas A. Antanavičius teigia, kad daugybėje užsienio šalių nuoma yra populiaresnė ne tik dėl kitoniško gyvenimo būdo, bet ir dėl NT kainų.
„Daugybėje Vakarų šalių šiuo metu būsto kainos yra santykinai aukštos, palyginti su pajamomis, tad jauniems žmonėms yra ganėtinai sunku įsigyti būstą, reikia labai stipriai ir ilgam laikui įsipareigoti bankams. Galbūt tai atbaido jaunimą, nes visuomenė darosi mobilesnė, aktyvesnė.
Lietuvoje, nors ir egzistuoja stereotipas, kad didžioji dalis nori turėti savo būstą, dažniau pastebime, kad daugėja jaunų žmonių, kurie būsto įsigyti neskuba. Tačiau dauguma lietuvių vis tik nori turėti nuosavą būstą, ypač tada, kai tvirtai apsisprendžia gyventi Lietuvoje, turi pastovų darbą, pajamas, sukuria šeimas“, – kalba A. Antanavičius.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas S. Vagonis teigia taip pat pastebintis, kad atsiranda žmonių, kurie mieliau renkasi būsto nuomą. Pasak jo, prieš kurį laiką toks žmogus mūsų visuomenėje būtų nesuprastas, o dabar atrodo normalus.
„Prieš 10 metų toks žmogus, kuris sakytų, kad nori nuomoti, o ne turėti nuosavą būstą, būtų palaikytas nelogiškai mąstančiu ir neadekvačiai suvokiančiu gyvenimą. Dabar tokių žmonių, kurie deklaruoja, kad nenori turėti nuosavybės, yra. Jie linkę pagyveni vienus metus viename būste, kitus – kitame, įvertinti, kuris jiems rajonas patinka, o tuomet pirkti ten butą arba ne. Tačiau, nors tikrai yra tokių žmonių, daugumos siekiamybe išlieka noras anksčiau ar vėliau turėti nuosavą būstą“, – kalba S. Vagonis.
Pinigai nuomai – į balą
Pasak A. Anatanavičiaus, nuosavas būstas pirmiausia traukia todėl, kad lietuviai labai nenoriai moka nuomą arba moka ją su ta mintimi, kad nuomos mokestis yra pinigų praradimas. Abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad paskolos įmokos bankui šiuo metu yra panašios arba netgi mažesnės už nuomos kainas, tad tai taip pat turi įtakos pasirinkimui įsigyti, o ne nuomoti būstą.
„Nuomonė, kad nuomos mokestis – pinigų praradimas, ypač paplitusi šiuo metu, kai nuomos kainos ir įmoka bankui yra panašios, o įmoka bankui gali būti netgi mažesnė. Taip pat savo vaidmenį vaidina saugumo logika – norisi turėti savo būstą, nes nuomoti jį, turint mažą vaiką ar gyvūną, yra labai sunku, savininko sąlygos yra neprognozuojamos ir gali pasikeisti. Gyvenimą pradedančioms jaunoms šeimoms norisi turėti nuosavą stogą virš galvos ir užtikrintą pagrindą po kojomis“, – kalba A. Antanavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...