- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal viešųjų pirkimų rinkos atvirumą Lietuva atitinka Europos Sąjungos vidurkį, tačiau 2011–2016 metais užsienio įmonių Lietuvoje laimėti konkursai tesiekė 3 proc. viso jų skaičiaus. Tik 6 proc. įmonių pasirašė sutarčių su užsienio įmonėmis, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos apžvalga (VPT).
Tuo metu Lietuvos įmonės šiuo laikotarpiu pagal sutarčių skaičių ir vertę dažniausiai laimėjo Latvijoje – atitinkamai 51 proc. ir 78 proc. (nuo visų užsienio šalių, kurių konkursuose dalyvavo Lietuvos įmonės).
VPT teigimu, Lietuvoje kasmet vyksta apie 10 tūkst. tarptautinių ir supaprastintų pirkimų, iš jų 3,1 proc. (vidutiniškai 342 pirkimai kasmet) sudaromos sutartys su užsienio įmonėmis, o jų vertė per 6 metus siekė 1,67 mlrd. eurų – 7,5 proc. visų pirkimų vertės (22,21 mlrd. eurų).
Pasak VPT, tik 6 proc. (225) Lietuvos įmonių sudarė sutarčių su užsienio bendrovėmis, apie 66 proc. jų vertės – komunalinio sektoriaus įmonių sutartys. Dažniausiai Lietuvoje konkursuose dalyvavo ir laimėjo Latvijos, Vokietijos, Estijos ir Jungtinės Karalystės įmonės. Iš viso pirkimuose dalyvavo tiekėjai iš 57 valstybių.
Lietuvos įmonės iš užsienio šalių dažniausiai įsigydavo švietimo ir mokymo (22,7 proc. visų pirkimų), verslo paslaugas – konsultacijų, parodų, renginių organizavimo, reklamos (13,6 proc.), o didžiausios vertės – transporto įrangą, traukinius, autobusus, troleibusus, atsargines detales ir pan. (47,6 proc. visų pirkimų vertės).
Apie pusė viešuosiuose pirkimuose 2011–2016 metais dalyvavusių užsienio įmonių buvo ne naujokės. Be to, jų skaičius 2016 metais, palyginti su 2011-aisiais, sumažėjo apie 38 proc., o bendras viešųjų pirkimų skaičius – apie 29 proc.
Tarnybos teigimu, užsienio dalyvių mažėjimą galima sieti su viešųjų pirkimų skaičiaus sumažėjimu ir su ES struktūrinių lėšų panaudojimu, taip pat su viešųjų pirkimų stambėjimu: vidutinė pirkimo, kai pasirašyta sutartis su užsienio įmonėmis, vertė 2011 metais siekė apie 0,6 mln. eurų, o 2016 metais – apie 1,2 mln. eurų.
Be to, užsienio įmonės jungėsi su kitomis įmonėmis: 2016 metais, palyginti su 2011 metais, tokių susijungimų padaugėjo 24 proc., o 95 proc. jų buvo su Lietuvos įmonėmis. Užsienio įmonių dalyvavimo „sėkmės procentas“ siekė apie 67 proc.
Lietuvos įmonės pagal sutarčių užsienyje skaičių, be Latvijos, dažnai laimėdavo Čekijoje (24 proc.), o pagal jų vertę – Lenkijoje, Estijoje, Belgijoje ir Austrijoje (2–7 proc.). Didžiausios vertės sutartys pasirašytos medicinos įrangos, farmacijos ir asmens higienos produktų (30 proc.), statybos (10 proc.), naftos produktų, kuro, elektros ir kitų energijos šaltinių (10 proc.) segmentuose.
Europos Sąjungos politika skatina didesnį tarptautinį viešųjų pirkimų rinkų atvirumą, Europos Komisijos skaičiavimai rodo, kad daugelis valstybių nenoriai atveria savo rinkas tokiai konkurencijai. Lietuva – ne išimtis: 2009–2015 metais ES šalyse tokių sutarčių dalis sudarė 1,7 proc. jų skaičiaus ir 3 proc. vertės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...