- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
-
Vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją su Lenkijos „Orlen“
Vyriausybės ir Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ antradienį pasirašyta bendradarbiavimo deklaracija numato, jog Lenkijos bendrovė investuos į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, nemažins darbo vietų, o Vyriausybė persvarstys viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifus įmonei, išnagrinės galimybę tiesti produktotiekį į Klaipėdą.
Premjeras Saulius Skvernelis sakė, jog „Orlen Lietuva“ yra viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje. Vyriausybė, anot jo, sveikina šios įmonės pasirengimą tęsti investicijas į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.
„Šiandien pasirašyta tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo deklaracija tarp Energetikos ir Susisiekimo ministerijų ir „PKN Orlen“ ir „Orlen Lietuva“. Ši deklaracija numato tolesnes bendradarbiavimo tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Orlen“ kryptis, taip pat Mažeikių naftos gamyklos modernizavimo srityje, siekiant išlaikyti jos konkurencingumą pasaulinėse rinkose“, – Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
Pasak S. Skvernelio, Lietuvos pusė patvirtino, kad pradėti geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje atstatymo darbai.
„Orlen“ valdybos pirmininkas Danielius Obajtekas pasveikino Rengės ruožo atstatymą, taip pat paprašė išanalizuoti galimybę statyti produktotiekį į Klaipėdą.
„Esame dėkingi už supratimą dėl mokesčių už naudojimąsi energija (VIAP tarifai – BNS). (...) Dėkoju už galimybę įsteigti darbo grupes, kurios išanalizuos atskirus susitarimų įrašus, kurie bus naudingi tiek mums, tiek Lietuvos valstybei. Dėsime visas pastangas, kad „Orlen“ ir Lietuvos interesai sutaptų“, – sakė naujasis „Orlen“ valdybos pirmininkas.
Anot jo, deklaracija yra svarbi ir koncernui, ir Lietuvos valstybei.
„Ši deklaracija mums labai svarbi, nes ji mums leidžia apgalvoti tam tikrą veiklos kryptį. Ji leidžia užtikrinti tiek „Orlen“ interesus, tiek ir Lietuvos valstybės interesus. Rimtai apmąstome, rimtai galvojame apie investicijų procesą, taip pat apie modernizaciją. Nes ši investicija užtikrins „Orlen“ ir Lietuvos valstybės saugumą“, – spaudos konferencijoje sakė D. Obajtekas.
S. Skvernelis pabrėžė, jog „Orlen Lietuvos“ veikla turi strateginę svarbą Lietuvai, bendrovė stiprina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinį saugumą.
Premjero teigimu, deklaracijoje šalys taip pat įsipareigoja laikytis visų ilgalaikių sutarčių ir susitarimų.
Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS teigė, kad deklaracijoje, be kita ko, numatyta, jog „Orlen“ investuos į „Orlen Lietuvos“ gamyklos Mažeikiuose modernizavimą, taip pat įsipareigoja išlaikyti darbo vietų skaičių.
„Šis susitikimas ir buvo savotiškas politinis startas. Pritarėme, kad „Orlen“ Lietuvoje pradėtų investicijas į įmonės modernizavimą. Čia kalbama daugiau apie gamybos modernizavimą (...) Buvo kalbama apie galimus naujus naftos produktų gabenimo projektus. Bet šioje vietoje kol kas konkretumo neturime“, – BNS sakė D. Matulionis.
Pasak jo, abi pusės deklaruoja būtinybę išlaikyti krovinių srautus Klaipėdos uoste.
Deklaracijoje kalbama ir apie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifus diferencijavimo didžiosioms įmonėms, naudojančioms daug energijos – tai itin aktualu ir „Orlen Lietuvai“.
„Yra pasirengimas iš Energetikos ministerijos pusės kartu su „Orlen“ sėsti ir pasiūlyti sprendimą, kuris būtų priimtinas“, – sakė D. Matulionis.
Pasak D. Matulionio, dokumente numatyta, kad „Orlen“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Klaipėdos nafta“ laikysis visų susitarimų.
Po daugiau nei metus trukusių derybų 2011 metais „Orlen Lietuva“ pasirašė naują 13 metų trukmės naftos produktų krovos sutartį su „Klaipėdos nafta“. Praėjusiais metais po kelerius metus trukusių derybų Mažeikių įmonė susitarė su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų.
Lenkijos atstovai nuo pat 2006 metų, kai „Orlen“ įsigijo tuometinę „Mažeikių naftą“, siūlė svarstyti produktotiekio tiesimą iš Mažeikių iki Klaipėdos uosto, per kur „Orlen Lietuva“ eksportuoja nemažą dalį produkcijos.
Anksčiau skelbta, kad „Orlen Lietuva“ produktotiekį vertina apie 110-150 mln. JAV dolerių (apie 101-139 mln. eurų), o Vyriausybės buvo prašoma paremti projektą. 2013-2014 metais blogiausius laikus savo veiklos istorijoje išgyvenusi „Orlen Lietuva“ 2014 metų vasarą sustabdė projektą teigdama, jog nesulaukė Lietuvos valdžios paramos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...