Vyriausybė įvardino, kokiomis priemonėmis bus siekiama mažinti kainas (papildyta)

BNS pateikia pagrindines siūlomas priemones. Ministerijos vertinimą ir būtinus teisės aktų pakeitimus Vyriausybei turėtų pateikti iki lapkričio 1 dienos.

Didesnė prekybos centrų kontrolė

– Parengti tipines sutarčių tarp tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, įvardinant gerosios ir blogosios praktikos veiksnius. Analizuoti sutartis bei nuolat skelbti apibendrintus atskirų didžiųjų prekybos tinklų duomenis apie tokios praktikos sąlygų įtraukimą į sutartis.

– Išanalizuoti, ar efektyvu atskirti prekybos tinklų paslaugą tiekėjams dėl prekių pardavimo (vietos lentynoje) nuo rinkodaros paslaugų.

– Išanalizuoti, ar efektyvu įpareigoti prekybos tinklus apskaitoje išskirti operacijas, parduodant jų firminę ir kitų tiekėjų produkciją, taip pat įvertinti galimybę uždrausti tiekėjų produkcijai taikyti didesnę maržą nei firminei, parduodant tuos pačius produktus.

– išanalizuoti valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimą ir pateikti pasiūlymus, kaip efektyviau ją panaudoti.

Smulkaus verslo skatinimas

– Įvertinti viešojo pirkimo iš smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kriterijų, įskaitant teritorinį.

– Smarkiai sumažinti administracinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui.

– Skatinti maisto produktų tiekėjų kooperaciją, derantis su prekybos tinklais.

– Leisti žmonėms susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio, perkant maisto produktus šeimyninėse parduotuvėse, turgavietėse ir kitose smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose.

Konkurencijos didinimas

– Kartu su „Investuok Lietuvoje“ skatinti potencialius užsienio prekybos tinklus investuoti Lietuvoje.

– Peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją regionuose, tobulinant dabartinius apribojimus.

– Steigti viešą portalą, kuriame būtų skelbiamos svarbiausių maisto produktų kainos gamybos ir prekybos grandinėje (ūkininkų, perdirbėjų tiekiamos ir skirtinguose prekybos tinkluose parduodamos produkcijos kaina), produktų krepšelio kaina skirtinguose prekybos tinkluose.

Valstybės institucijų galių stiprinimas

– Stiprinti Konkurencijos tarybos veiklą ir įgaliojimus.

– Įvertinti vartotojų teisių apsaugos būklę ir parengti pasiūlymus, kaip ją sustiprinti.

L. Vilimas: priemonės kelia abejonių

Kai kurios Vyriausybės siūlomos priemonės, kurios bus taikomos, siekiant labiau apginti vartotojus ir didinti konkurenciją prekybos tinklų rinkoje, yra sveikintinos, o kai kurios – labai abejotinos ir pačios gali brangiai kainuoti valstybei, Eltai sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.

Jo teigimu, dalis siūlomų priemonių, kurios liečia situacijos išanalizavimą, yra sveikintinos.

„Jeigu kyla klausimai, yra institucijos, įstaigos, kurios juos gali išanalizuoti, pateikti išvadas, pasitarti su socialiniais partneriais. Taip pat sveikintinas tikslas didinti Konkurencijos tarybos galias“, – sakė L. Vilimas.

Prekybos įmonių asociacijos vadovo teigimu, kita dalis priemonių, dėl kurių teisės aktų projektus ketinama pateikti iki lapkričio 1 d., jam kelia didelių abejonių.

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip ministerijos gali pravesti dialogą, surinkti ir išanalizuoti visus duomenis, atlikti apklausas, įvertinti priemonių poveikį konkurencijai ir kainų dinamikai per tokį trumpą laiką“, – Eltai sakė L. Vilimas.

Jo vertinimu, siūlymas paruošti tipines sutarčių sąlygas yra geras, nes jos būtų rekomendacinio pobūdžio.

„Tam tikrus standartus turėti visiems gal ir gerai. Aišku, turi būti palikta laisvė ir susitarti papildomai“, – komentavo L. Vilimas.

Tuo tarpu Vyriausybės noras stebėti, kiek gerosios praktikos ir blogosios praktikos sąlygų įtraukiama į sutartis tarp didžiųjų prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų ir reguliariai skelbti apibendrintus atskirų didžiųjų prekybos tinklų duomenis, L. Vilimui atrodo nepriimtinas.

„Sunkiai įsivaizduoju šios priemonės įgyvendinimą. Pirma, dėl to, kad skirtingų prekių prekybos tinkle vidutiniškai yra 20-30 tūkst., tiekėjų – apie 2 tūkst., atitinkamai yra sutarčių, kurios nėra vieno dviejų puslapių, jos gali būti labai išsamios, su labai daug priedų. Kas apsiims jas analizuoti, kiek reikės resursų ne tik jas analizuoti, bet ir užtikrinti konfidencialumą? Bet koks informacijos nutekėjimas, kaip yra pas vieną tinklą, gali visiškai iškraipyti konkurenciją. Be to, kyla teisėtumo klausimas, ar gali valstybė, nesant pradėto tyrimo, paimti ir reikalauti tokių sutarčių, ataskaitų?“, – svarstė L. Vilimas.

Jis viliasi, kad Vyriausybė laikysis žodžio į sprendimų priėmimą įtraukti socialinius partnerius, ir tikisi, kad verslui atstovaujančios organizacijos yra laikomos šiais partneriais.

„Ieškosime visiems priimtinų, teisėtų, konkurenciją skatinančių, o ne ribojančių sprendimų“, – sakė L. Vilimas.