- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės patvirtintoje 2018 metų veiklos ataskaitoje, kuri bus teikiama Seimui, ne kartą minėti itin geri Klaipėdos uosto praėjusių metų veiklos rezultatai ir juos lėmusios priežastys.
Lėmė tranzito augimas
Pernai Lietuvos keliais buvo gabenta 83 mln. tonų, geležinkeliais – beveik 57 mln. tonų krovinių.
Kadangi į Klaipėdos uostą apie 80 proc. krovinių atgabenama geležinkeliais, įdomiausia yra tai, kaip transportą vertina Vyriausybė.
„Išaugusį geležinkelių transportu vežamų krovinių kiekį lėmė 15 proc. padidėjęs tranzitas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Kaliningrado srities kryptimis ir suintensyvėjęs visų pagrindinių krovinių vežimas“, – teigiama Vyriausybės ataskaitoje.
Už to pirmiausia stovi Baltarusijos tranzitas. Jo buvimu ir augimu protingi žmonės džiaugiasi, o neišmanėliai keiksnoja patys net nesuprasdami ką.
Pats Klaipėdos uostas krovė 46,6 mln. tonų, gavo 63,7 mln. eurų pajamų, jo pelnas prieš apmokestinimą už 2018 metus siekė 34,6 mln. eurų. Į valstybės biudžetą buvo pervesta 28 mln. eurų pelno dalis. Visi šie 2018 m. pasiekti rodikliai buvo rekordiniai.
„Klaipėdos uosto nauda šaliai ir jos žmonėms neabejotina – tai ypač reikšminga Klaipėdos regiono ekonominiam ir socialiniam gyvybingumui. Skaičiuojama, kad net dešimtadalis šalies nacionalinio biudžeto yra susijęs su pajamomis, gautomis iš Klaipėdos uosto veiklos, tad jo generuojamos lėšos tiesiogiai prisideda prie Lietuvos gyventojų gerovės“, – įrašyta Vyriausybės ataskaitoje.
Uostas viršijo planus
Esminė krovinių srauto augimo prielaida Vyriausybės ataskaitoje nurodyta investicijos į uosto infrastruktūrą.
2018 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo 38,8 mln. eurų pagal atliktų darbų aktus. Iš viso pastatyta naujų ir rekonstruota perduodant eksploatuoti 2858 m geležinkelių privažiuojamųjų kelių ir 515 m krantinių.
Svarbiausiu 2018 m. ir šio laikotarpio projektu laikomas Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m ir navigacinio saugumo šios įlankos terminaluose sudarymas, kad jie galėtų saugiai priimti ir visiškai pakrauti „Panamax“ ir „Post Panamax“ tipo laivus.
Kitu esminiu, Vyriausybės 2018 m. ataskaitoje paminėti įvykiu uoste laikomas ULCV (Ultra Large Container Vessel) klasės 400 m ilgio laivo „MSC Ingy“ priėmimas Klaipėdos uoste 2018 m. gruodžio 19 d.
Vyriausybės ataskaitoje taip pat akcentuota, kad pastaruosius tris metus Klaipėdos uostas dirbo viršydamas krovos planą. Pagal planą 2016 m. buvo numatyta krauti 39 mln. t, realiai krauta 40,1 mln. tonų. 2017 m. krova buvo numatyta 40 mln. t, realiai krauta 43,2 mln. tonų. 2018 m. pagal planą buvo numatyta 41 mln. tonų, o realiai krauta - 46,6 mln. tonų. Vyriausybės pateiktoje ataskaitoje pažymima, kad šiais metais pagal planą uoste numatyta krauti 43 mln. tonų, 2020 metais - 48 mln. tonų. Pagal tuos investicijų planus, kurie yra numatyti įgyvendinti Klaipėdos uoste ir pagal realų krovos augimo tempą, 2040 m. Klaipėdos uostas turėtų pasiekti 100 mln. tonų krovą.
Tikisi susitarimų dėl Klaipėdos SGD
Vyriausybės ataskaitoje dėmesys skiriamas ir Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui bei SGD laivui-saugyklai.
Akcentuojama 2018 m. priimto sprendimo dėl SGD laivo-saugyklos įsigijimo svarba.
Šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudos siekia apie 66 mln. eurų per metus. Šiuos pinigus sumoka Lietuvos gamtinių dujų sistemos naudotojai ir gamtinių dujų vartotojai – verslui ir pramonei tenka reikšminga sąnaudų dalis.
„Seimui pritarus įstatymų pakeitimams dėl SGD laivo - saugyklos ateities, jau nuo 2019 m. II pusmečio už SGD infrastruktūrą vartotojai kasmet mokėtų apie 40 proc. mažiau. Siūlomas ilgalaikis SGD tiekimo modelis leistų 23–25 mln. eurų sumažinti SGD terminalo metines veiklos sąnaudas“, – teigiama Vyriausybės ataskaitoje.
Netgi nurodyta, kad ateityje „ilgalaikio SGD tiekimo modelio kuriama ekonominė nauda Lietuvai sieks 60–160 mln. eurų per metus“. Tai siejama ir su tolesniu Klaipėdos SGD naudojimu regioniniu lygiu.
Vyriausybė, kaip nurodoma ataskaitoje, aktyviai siekia susitarimo su Estija ir Latvija dėl Klaipėdos SGD terminalo pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų mechanizmo regioniniu lygiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...