- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Projekto „Rail Baltica“ apimtys ir procesai yra tokio masto, o reikalai juda taip lėtai, kad dalį 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) finansavimo etapo pinigų, skirtų šiam projektui, gali tekti grąžinti nepanaudotų.
Taip LRT.lt sako buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Savo ruožtu bendrovės „Rail Baltica statyba“ vadovas Karolis Sankovskis teigia, kad pagrindo nerimauti nėra.
„Daugiau nei 300 mln. eurų 2014–2020 m. ES finansiniame periode yra skirti „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti. Jei iki 2020 m. gruodžio 31 dienos nebus kontraktuota visa suma, tai yra – nebus paskelbti konkursai, jų laimėtojai, nebus sutarčių, kyla grėsmė, kad tuos pinigus arba dalį jų teks grąžinti.
Kiek man teko kalbėtis su projektinėmis organizacijomis, kurios išmano projektavimo, statybos procesą, tas laikas iki 2020 m. yra „ant ribos“: tikėtis, kad visos lėšos bus spėtos įsisavinti – sunku“, – teigia R. Sinkevičius.
Pašnekovas pažymi, kad žemė visuomeninėms reikmėms dar neįsigyta – procesas pradėtas, tačiau dar nė vienas ūkininkas negavo pinigų.
R. Sinkevičiaus žodžiais, sklypų gali būti ir keli tūkstančiai. Taip pat, anot buvusio ministro, reikia suprojektuoti geležinkelio vėžę, tačiau to negalima padaryti, kol žemė nėra valstybės nuosavybėje.
„Projektas turi apimti ne tik Lietuvą, tačiau ir Latviją bei Estiją, dalį Lenkijos, jis turi turėti vieningus parametrus.
Taigi pirmiausia turi būti žemės savininkas, tuomet paskelbti tarptautinį konkursą projektavimo darbams. Dar vienas konkursas būtų skelbiamas projekto darbams, po to, kai jau būtų parengtas projektas. Labai tikėtina, kad po konkursų bus skundų, prasidės teisiniai procesai. Ta visa biurokratija užima labai daug laiko, o, jei dar pasipila skundai, kyla grėsmė, kad reikiamų darbų nepavyks spėti atlikti iki 2020 m. pabaigos. Rizika, kad bus nespėta, yra labai didelė, ir aš labai abejoju, kad 2020 m. metų pabaigoje atsiras buldozeris, kuris nustums derlingąjį sluoksnį ir pradės kloti trasą. Reikia labai skubėti. Juolab kad 2020 m. – šio politinio sezono pabaiga“, – kalba R. Sinkevičius.
Neigia kalbas apie galimą ES pinigų grąžinimą
Pasirengimas žemės išpirkimo procedūroms vyksta pagal grafiką, tad šios ir kitų grėsmių, kad teks grąžinti dalį ES lėšų, nėra. Taip LRT.lt sako susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėja viešiesiems ryšiams Vytautė Šmaižytė.
„Nors „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo grafikas iš tiesų yra įtemptas, tačiau kalbos apie projektui skirtų ES lėšų nepanaudojimą ar gražinimą tikrai yra nepagrįstos. Projekto veiklų ir jų įgyvendinimas yra planuojamas ir atliekamas bendrai kartu su Latvijos ir Estijos partneriais, per mūsų sukurtą bendrą įmonę „RB RAIL“. Taip pat pabrėžtina, kad ES lėšų skyrimas yra glaudžiai koordinuojamas ir kontroliuojamas Europos Komisijos (EK) agentūros INEA, jai teikiamos projekto pažangos ataskaitos“, – LRT.lt tvirtina V. Šmaižytė.
Specialistė priduria, kad projekto įgyvendinimo ir ES lėšų panaudojimo sistema yra veikianti ir tikrai iš anksto identifikuos rizikas bei pasiūlys, kaip šias rizikas valdyti ir pašalinti. Visas žemės išpirkimo procedūras, V. Šmaižytės žodžiais, planuojama baigti iki 2018 metų pabaigos, todėl pavojaus nepanaudoti lėšų nėra.
„Taip pat vertinga žinoti, kad, net jeigu pagal numatytą grafiką projekto veiklos vėluoja, to priežasčių identifikavimas ir pagrindimas leidžia EK priimti sprendimus veiklų įgyvendinimo ir ES lėšų panaudojimo terminų pratęsimui. Taigi tikrai neverta pradėti savęs gąsdinti apie ES lėšų sugrąžinimą“, – kalba susisiekimo ministro patarėja. Ji priduria, kad greitu metu EK skelbs finansavimo sprendimą pagal III CEF kvietimą teikti paraiškas, kuriame tikimasi gauti papildomų lėšų projektui „Rail Baltica.
„Rail Baltica statyba“ vadovas: rizikas valdo stipri komanda
Pasak „Rail Baltica statyba“ vadovo K. Sankovskio, visi dideli ir sudėtingi infrastruktūriniai projektai yra rizikingi, tačiau rizikas valdyti padeda stipri tarptautinė komanda.
„Norėčiau pažymėti, kad tokio masto ir sudėtingumo infrastruktūriniuose projektuose visuomet yra rizikos, tačiau tam ir yra sudaryta stipri projektų valdymo organizacija, struktūra. Įmonėje „Rail Baltica statyba“ dirba tikrai stipri komanda, o projektui, įskaitant ir žemės išpirkimo veiklą, yra kruopščiai pasiruošta“, – aiškina K. Sankovskis.
„Rail Baltica statyba“ vadovas pasakoja, kad šiuo metu jau yra bendraujama su žemės savininkais, Ūkininkų sąjunga, atsakingomis institucijomis, kitaip tariant, vykdomi parengiamieji darbai, kurie mažina riziką, kad išpirkimo procesas gali užtrukti.
„Šiai veiklai yra numatytas saugus terminas ir rezervas, numatyta, kad tam tikrose atkarpose žemės paėmimo projektą parengs ir įgyvendins skirtingos įmonės, taip bus valdoma rizika dėl resursų trūkumo“, – aiškina K. Sankovskis.
Pašnekovas pažymi, kad žemės išpirkimo visuomenės poreikiams „Rail Baltica“ procesas bus vykdomos pagal ypatingos valstybinės svarbos projektų įstatymą, o tame įstatyme numatytos priemonės, kaip valdyti riziką ir trumpinti žemės paėmimo terminą.
„Yra valdomos šio etapo rizikos, atitinkamai jos valdomos yra ir projektavimo bei rangos etapuose. Taupant laiką, etapai yra vykdomi paraleliai – projektavimo koncepcija su žemės išpirkimo procesu, todėl nerimauti tikrai nėra pagrindo. Žemės pirkimo procesai vykdomi taip, kad 2019 m. jau galėtų vykti projektavimas“, – tikina K. Sankovskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...