- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai baigus beveik 7 metus trukusį tyrimą dėl Rusijos dujų milžino „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje ir neskyrus jam baudos, Lietuvos energetikos ministras teigia, kad tai yra tam tikras politinis Lietuvos ir kitų šalių pralaimėjimas. Bauda, anot Žygimanto Vaičiūno, būtų sustiprinusi Lietuvos pozicijas, siekiant atgauti milijardinę kompensaciją už per brangiai pirktas rusiškas dujas.
„Politine prasme, galima pripažinti, kad tai yra ir tam tikras Vidurio ir Rytų Europos šalių pralaimėjimas. Kita vertus, tai nėra joks siurprizas, turint omenyje, kad dar prieš metus buvo pateikti Europos Komisijos pasiūlymai dėl įsipareigojimų, ir tuomet dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių dalyvavo vadinamajame rinkos teste, mes taip pat pateikėme savo poziciją – ten taip pat jau buvo nesiūloma skirti baudos, buvo siūloma eiti tuo įsipareigojimų keliu“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, finansiniu požiūriu baudos skyrimas ar neskyrimas esminės reikšmės Lietuvai nebeturi, nes bauda keliautų į Europos Sąjungos biudžetą. Vis dėlto ji būtų sustiprinusi Lietuvos pozicijas, bylinėjantis dėl 1,5 mlrd. eurų kompensacijos Stokholmo arbitraže.
„Be abejo, mūsų pozicijos, ieškant galimybių apginti tą kompensaciją 1,5 mlrd. eurų, (Europos Komisijai – BNS) pripažinus pažeidimus ir „Gazpromui“ pripažinus baudą, politiškai būtų stipresnės (...) Atgrasymo požiūriu tiek bauda, tiek įsipareigojimai turi analogišką efektą, tačiau bauda duotų didesnį politinį svorį ir reikštų faktinį pripažinimą, kad dominiuojančia padėtimi buvo piktnaudžiaujama (...) Stokholmo arbitraže pripažinta, kad Lietuvos ieškinys nėra tenkinamas, esame padavę to sprendimo anuliavimo procedūrą, laukiame tolimesnių žingsnių iš arbitražo“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras pridūrė, kad Komisijos sprendimo apskundimo galimybė egzistuoja, bet ją Lietuva turėtų aptarti su kaimyninėmis šalimis.
„Manau, kad tai priklausys ne tik nuo Lietuvos pozicijos, turėsime pozicijų apsikeitimą ir su kitomis šalimis, su Lenkija, Bulgarija, su kuriomis, beje, ir prieš tai šiame procese konsultavomės. Klausimas turbūt yra atviras dėl šio sprendimo apskundimo ar neapskundimo, bet iš esmės tokia galimybė yra. (..) Kol kas klausimą palikime atvirą“, – sakė ministras.
Tikimasi, kad Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG, reikalauvusi „Gazprom“ skirti griežtas sankcijas, Komisijos sprendimą skųs teismui.
Paklausus, ar „Gazprom“ įsipareigojimai tebeturės prasmę, Rusijai Baltijos jūros dugnu nutiesus dujotiekįs „Nord Stream 2“, ministras pabrėžė, kad dujotiekiui aktualūs ilgalaikiai kontraktai, o būtent jie ir figūruoja tyrime. Kita vertus, Ž. Vaičiūno teigimu, įsipareigojimai svarbūs ir Lietuvai, turinčiai su „Gazprom“ tik trumpalaikius susitarimus.
„Manau, kad mums pavyko pasiekti (...), yra labai aiški nuostata, kad tos valstybės, kurios istoriškai turėjo ilgalaikius kontraktus, tokios valstybės, kaip Lietuva, kad tų valstybių atveju net trumpalaikiams kontraktams turėtų būti taikomi tie įsipareigojimai, kurie buvo šiandien priimti“, – argumentavo ministras.
Ž. Vaičiūno teigimu, tai yra precedento ES istorijoje neturintis atvejis, kad kontraktai būtų kontroliuojami pagal aiškias taisykles.
„Esminis dalykas, įvertinti, kiek tie įsipareigojimai realiai veikia, nes numatyta labai aiški sankcija, kad jų nevykdant automatiškai skiriama bauda. Dar klausimas, kaip tai atrodys sudarant konkrečius kontraktus. Manau, kad šiuo atveju to dar nebuvo ES istorijoje, kad kontraktai, juos sudarant, būtų vadovaujamasi tam tikru, labai aiškiu taisyklių rinkiniu, tai tas rinkinys yra paskelbtas. Manau, kad perspektyvoje tai svarbus instrumentas“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
EK ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, naudodamasis dominuojančia padėtimi, penkiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas.
Europos Komisija už tai nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno konsoliduota apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...