- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien numatyti galimo „Metrail“ istorijos sprendimo ar scenarijaus dar negalima, Eltai sakė laikinai aplinkos ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Tuo metu Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) vadovas sakė matąs galimybių susitarti.
Pirmadienį Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) ir gamintojų bei importuotojų atstovai rinkosi į susitikimą dėl „Metrail“ taikos sutarties pasirašymo.
„Susitikimas buvo skirtas atnaujinti dialogą, kuris dėl įvairių priežasčių kurį laiką sustojo, buvo suspenduotas. Kadangi Aplinkos ministerija (AM) buvo pateikusi poziciją praėjusių metų paskutinę dieną, šio susitikimo tikslas buvo išklausyti esminius momentus, kurie tenkina, kurie netenkina gamintojų, importuotojų ir tokiu būdu (rasti. - ELTA) galimybes pasiekti taikos susitarimą“, - Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, pagrindinis diskusijos objektas buvo garantijos kainos klausimas ir kokia suma turėtų būti užskaitoma už nesurinktus metalinių atliekų kiekius.
Vis dėlto ministras neprognozavo, kokia galėtų būti „Metrail“ istorijos baigtis.
„Artimiausiu laiku turime gauti tam tikrą informaciją iš būtent gamintojų ir importuotojų pusės ir manau, kad tada galėtume judėti toliau“, - kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu PTO vadovas Nerijus Juškaitis sakė, kad tai, jog Aplinkos ministerija ir AAD organizavo šį susitikimą, rodo proveržį.
„Tai yra geras, dėkingas dalykas, kad jau AAD ir Aplinkos ministerija rodo tam tikrą pažangą, proveržį, jų čia inicijuotas susitikimas. Aš manau, kad šioks toks šviesulys tunelio gale jau atsirado“, - sakė N. Juškaitis.
Pasak jo, kitas susitikimas planuojamas šį penktadienį. Jo metu turėtų būti padarytas galutinis situacijos įvertinimas.
ELTA primena, kad pernai sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD, dabar - Aplinkos apsaugos departamentas), patikrinęs įmonės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.
Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. verslo įmonių. Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.
Teismas leido aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams susitarti taikiai. Gegužę po ilgų derybų Aplinkos ministerija (AM) pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų.
AM ir VRAAD kurį laiką mėgino susitarti, kas yra atsakingas už taikos sutarties su įmonėmis pasirašymą. Gruodžio pabaigoje buvo paskelbta, kad ministerija bei gamintojai ir importuotojai kompromiso neranda.
Pirmadienį AM išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad taikos sutartimi pakuotojų ir gamintojų organizacijos turėtų įsipareigoti papildomai sutvarkyti atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį, jog būtų eliminuota rizika neįvykdyti ES direktyvų nustatytos šių pakuočių užduoties. Jos neįvykdžius, galėtų kilti padarinių valstybei. Siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos vienodos sąlygos gamintojams ir importuotojams, kurie jau mokėjo mokestį už 2013-2017 metų ataskaitinius laikotarpius, taikos sutartyje banko garantijų dydis turėtų išlikti toks, koks tuo metu galiojo mokesčio už metalinę pakuotę tarifas, teigia ministerija. Be to, taikos sutartyje turi būti aptarta, kas garantuos, kad organizacijos vykdys šią sutartį, taip pat kiti klausimai, pavyzdžiui, gamintojų ir importuotojų atsakomybė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...