Žemės ūkis – perspektyvi verslo sritis

Anot jos, pagal žemės ūkio indėlį į ekonomiką vis dar pirmaujame ES narių rikiuotėje, užimdami 6-ąją vietą, o ES vidurkį viršijame du kartus. Tačiau situacija dėl našumo - kitokia.

„Darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje išlieka žemas. ES šalių rikiuotėje Lietuva stovi šešta nuo galo, o nuo lyderių trejetuko atsilieka net penkiais kartais. Siekiant išlaikyti konkurencingumą ES, tokia situacija ateityje turėtų pasikeisti iš esmės. Ir vienintelis būdas to pasiekti - masto ekonomija, procesų efektyvumo laimėjimai ir technologinių naujovių įsisavinimas“, - pranešime spaudai cituojama analitikė.

Tačiau žvelgiant į Lietuvoje vyraujančių ūkių struktūrą, jos teigimu, šis sprendimas įgyvendinamas ne visiems, tad ilgainiui atskirtis tarp smulkių ir stambesnių konkurencingų ūkių tik didės.

Kaip pranešime teigia I. Genytė-Pikčienė, nors dėl dirvožemio kokybės ir kitų gamtinių veiksnių tradiciškai Lietuva laikoma gyvulininkystei palankesne šalimi, jau kurį laiką gerokai labiau klesti žemdirbystės atstovai. „Gyvulininkystės lyginamasis svoris bendrojoje žemės ūkio produkcijoje palaipsniui bliuško nuo 54 proc. 2006 m. iki 34-38 proc. pastaraisiais metais. Tuo tarpu bendroje žemės ūkio produkcijos struktūroje vis labiau dominuoja žemdirbystė“, - aiškina analitikė.

Pasak jos, pernykštė sausra nutraukė rekordinio derliaus seriją. Išankstiniais vertinimais, derliaus apimtys pernai smuktelėjo iki 4,3 mln. t - 2016 m. stebėto lygio. Analogiškas tendencijas rodo ir grūdinių augalų derlingumo rodiklis. 2015-aisiais, pavyko pasiekti 4,39 t/ha derlingumo rekordą, tačiau pernai fiksuotas trečdaliu mažesnis rezultatas (2,9 t/ha).

Tuo metu vertindama gyvulininkystės sektorių Lietuvoje, analitikė sako, kad bendras gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainų indeksas pernai vidutiniškai per metus sumažėjo 3,5 proc. Tam didžiausią įtaką, anot jos, turėjo kiaulių maro proveržiai, pašarų kainų augimas ir sumažėjusios produkcijos supirkimo kainos.

Tuo metu galvijų, avių ir ožkų bei paukščių supirkimo kainos vidutiniškai kilo atitinkamai 6,4 proc., 7,9 proc. ir 2,5 proc.

„Žaliavinio pieno supirkimo kainos pernai slystelėjo į žemiausią nuo 2016 m. lygį ir vasarą tik nežymiai viršijo 25 ct/l. Perdirbėjams supirkimo kainas kilstelėti metas buvo nepalankus dėl smunkančių produkcijos eksporto apimčių. Vis tik žaliavinio pieno supirkimo kainos yra strigusios ES šalių rikiuotės apačioje, tai iliustruoja rimtas struktūrines pieno pridėtinės vertės grandinės problemas Lietuvoje“, - komentuoja ekonomistė.

„Luminor“ banko duomenimis, daugiausiai Lietuva eksportuoja pieno ir pieno produktų, javų bei žuvų - šių prekių grupių lyginamasis svoris visame Lietuvos maisto ir žemės ūkio žaliavų eksporte sudaro atitinkamai 17,8 proc., 13,5 proc. ir 13,4 proc.

Dėl kaitros ir sausros poveikio pernykščiam derliui, lietuviškos kilmės javų pernai eksportuota trečdaliu mažiau nei prieš metus. Tuo metu lietuviškos kilmės pieno ir pieno produktų, kiaušinių eksportas pernai buvo 3,7 proc. mažesnis nei prieš metus, panašiais tempais krito ir žuvų eksporto vertė.

Analitikė apibendrindama sako, kad žemės ūkis ilguoju laikotarpiu - perspektyvi verslo sritis. To priežastys - ekonominiams verslo ciklams nejautri šio sektoriaus prigimtis, pirmojo būtinumo produkcijos gamyba bei auganti maisto paklausa pasaulyje.

Vis dėlto šiandien ši ekonominė veikla dar nėra savarankiška, priklauso nuo ES ir vietos valdžios dotacijų. Be to, smulkiųjų sektoriaus dalyvių gretos yra itin jautrios tiek iš anksto nevaldomoms rizikoms, tiek konkurenciniam spaudimui. Todėl vertinant vidutinio laikotarpio perspektyvas, ši veikla bus priversta prisitaikyti ir transformuotis.