- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais šalies žemdirbiai nuėmė gausesnį žemės ūkio augalų derlių, tačiau supirkimo kainų tai nesumažino, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Ministerija, remdamasi išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, nurodo, kad sausio mėnesį vidutinės grūdų ir rapsų supirkimo kainos didėjo, labiausiai, palyginti su 2020 metų gruodžiu, išaugo pašarinių kviečių kaina – ji kilo 12,7 proc.
Pasak ŽŪM, grūdų ir rapsų kainos nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio nuolat auga. Nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų sausio maistinių kviečių kaina išaugo 27 proc. ir pasiekė vieną iš aukščiausių lygių per visą stebėjimo laikotarpį (nuo 2004 metų).
„Tai rodo, kad Lietuvos grūdų rinka yra integruota pasaulinės globalios rinkos dalis. Kainos yra susijusios su pasaulinėmis, nepriklausomai nuo pasiūlos ir paklausos santykio vidaus rinkoje“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Vasario mėnesio vidutines supirkimo kainas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pateiks antroje kovo pusėje, tačiau, stebint pasaulines tendencijas, anot E. Pranckevičiaus, galima numatyti, kad jos Lietuvoje turėtų būti didesnės nei sausį.
„Neaišku, kiek augintojai dar tuo pasinaudos, nes nėra oficialių duomenų apie 2020 metų derliaus grūdų kiekius, kuriuos jie dar laiko sandėliuose pardavimui. Tačiau praėjus daugiau kaip pusmečiui po javapjūtės superkamų grūdų apimtys paprastai yra ženkliai sumažėjusios. Visgi augintojams, kurie siekia valdyti rizikas, dabar pravartu jas įvertinti ir nuspręsti, kokiam kiekiui būsimojo naujo derliaus naudinga fiksuoti kainas, sudarant išankstines sutartis“, – sako E. Pranckevičius.
2021 metų sausio pabaigoje grūdų ir aliejinių augalų atsargos, saugomos supirkėjų sandėliuose, buvo 14 proc. mažesnės, negu tuo pat metu pernai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...