- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Liuksemburge žemės ūkio ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2017 metais.
Šis susitarimas, grindžiamas mokslininkų rekomendacijomis ir regioninio BALTFISH forumo parengiamuoju darbu, siekia pagrindinio ES bendrosios žuvininkystės politikos tikslo - užtikrinti tausią žvejybą.
Šiemet sprendimas pirmą kartą buvo priimamas vadovaujantis liepos mėnesį įsigaliojusiu daugiamečiu Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planu, kuris nustato šių komerciškai reikšmingiausių Baltijos jūros išteklių žvejybos galimybių nustatymo taisykles.
Lietuvai aktualios žvejybos kvotos
Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslininkų vertinimas atskleidė, kad didžiosios daugumos pelaginių žuvų išteklių būklė yra gera ir todėl jų kvotos gali būti didinamos. Taigi jau penktus metus iš eilės strimelių centrinėje Baltijos jūros dalyje žvejybos kvota bus didinama - kitąmet žvejai galės jų sugauti 8 proc. daugiau.
Nors mokslininkai rekomendavo šprotų žvejybą didinti net 40 proc., tačiau valstybės narės, siekdamos žvejybos stabilumo ir pusiausvyros tarp atskirų išteklių, sutarė dėl nuosaikesnio kvotos didinimo - 29 proc. Tokį sprendimą palaikė ir Baltijos jūros patariamoji taryba, vienijanti žvejybos sektoriaus ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus.
Lašišų kvotos pagrindiniame Baltijos jūros baseine bus paliktos 2016 m. lygio, kad būtų geriau apsaugoti atsigaunantys šių vertingų žuvų ištekliai.
Karščiausios diskusijos vyko dėl rytinių ir vakarinių Baltijos jūros menkių išteklių būklės ir žvejybos perspektyvų. Deja, jau trečius metus iš eilės mokslininkai negalėjo pateikti išsamaus rytinių menkių išteklių vertinimo, tad vadovaudamiesi atsargumo principu, žvejybos galimybes siūlė mažinti beveik 40 proc. Vengiant didelio kvotų svyravimo ir atsižvelgiant į tam tikrus šių išteklių atsigavimą rodančius ženklus, sutarta menkių rytinėje Baltijos jūros dalyje žvejybos kvotą mažinti 25 proc. Tokia kvota leis Lietuvos žvejams išlaikyti dabartines pastaraisiais metais atsigaunančios menkių žvejybos apimtis.
Vakarinių menkių padėtis yra daug sudėtingesnė - ištekliaus biomasė yra rekordiškai maža, jūroje beveik neaptinkama ją papildyti galinčių žuvų jauniklių, o žvejyba gerokai viršija tvarų lygį. Atsižvelgdami į tai, ministrai sutarė imtis ryžtingų veiksmų: vakarinių menkių žvejybos kvotą 2017 m. sumažinti 56 proc. ir pritaikyti papildomas priemones ištekliui atkurti (drausti žvejybą vasario-kovo mėn. vykstančio menkių neršto metu, riboti mėgėjų per dieną sugaunamą žuvų kiekį).
Lietuvai tenkančios žvejybos galimybės 2017 metais: šprotai - 13061 t; strimelės (centrinėje Baltijos jūros dalyje) - 5580 t; menkės (rytinėje Baltijos jūros dalyje) - 1736 t; menkės (vakarinėje Baltijos jūros dalyje) - 131 t; lašišos (pagrindiniame Baltijos jūros baseine) - 1486 vnt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...