- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Lietuva naudojasi dideliais žvejybos fondais per pastaruosius dešimtmečius pajūryje nepastatyta nė vieno uostelio.
Ar naudojasi žvejai ištraukėjais?
Tokį pastebėjimą pateikė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis. Netgi privažiavimo kelių prie jūros žvejams nėra įrengta. Jie naudojasi nuo senų laikų likusiais pasieniečių privažiavimais.
Išimtis yra Klaipėda, kur uosto viduje pastatytas žvejų uostelis. Kuršių nerijos pajūryje įrengtos dvi žvejų laivų ištraukimo sistemos. Patys žvejai pastebi, kad jomis nesinaudojama.
Ištraukimo mechanizmai buvo įrengti, nes besibaigiant finansavimo laikotarpiui skubiai reikėjo panaudoti apie 10 mln. litų (3,3 mln. eurų) žvejybos fondo paramos.
M.Rimeikio nuomone, gerai padaryta bent tai, kad, statant tuos ištraukimo mechanizmus, įrengti geri privažiavimai prie jūros.
Blogai, jog tai neišsprendė Neringos žvejų problemų. Bene didžiausios jos liko Nidoje. Daug metų naudotoje prieplaukoje centre jie laivų nebegali laikyti, nes privačios krantinės itin prastos. Į keleivinį Nidos uostą jų niekas neįleidžia, nes čia ir taip nebesutelpa pramoginiai laivai.
Nidiškiai reikalauja, kad Kuršių marių žvejams būtų įrengiamos naujos krantinės Purvynės gatvėje. Reikalavimas lyg ir logiškas, nes Kuršių mariose žvejoja 9 Nidos žvejų įmonės. Per metus sugaunama apie 100 tonų žuvų.
Bus ar ne skirti pinigai Nidos žvejų uosteliui priklausys nuo to, kiek bus prašymų kitose vietose Baltijos pajūryje. Kiti žvejai tarsi ir būtų prieš, nes Neringos savivaldybės teritorijai jau buvo skirti didžiuliai pinigai.
Promenadinio uosto nebereikia
Šiandien aišku, kad daugiausiai pinigų gali „suvalgyti“ uostelio statyba Šventojoje. Šventosios žvejai yra itin sunkioje situacijoje. Senasis Šventosios uostas kaip žuvų iškrovimo vieta dėl prasto įplaukimo yra panaikintas. Patvirtintos pietinė ir šiaurinė žuvų iškrovimo vietos tiesiog paplūdimiuose. Privažiavimai prie jų prasti.
Šventosios žvejai reikalauja, kad būtų bent kažkaip atstatomas Šventosios uostas. Po Klaipėdos Šventosios žvejų grupė yra didžiausia Lietuvos pajūryje. Čia, įskaitant ir aplinkines vietoves, žvejoja 19 įmonių.
„Visos partijos į rinkimų programas buvo įsitraukusios, kad atstatys Šventosios uostą. Dabar tą pažadą jos jau pamiršo“, - pastebėjo M.Rimeikis.
Šventoji yra realiai nuskriausta. Jai daugelį metų žadėta, kad bus pastatytas uostas. Jo neliko, į Šventosios žvejybos infrastruktūrą per tą laiką neinvestuota nė euro.
Palangos savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas mano, kad promenadinio uosto, koks buvo sumanytas Šventojoje už maždaug 40 mln. eurų, nepavyks pastatyti, nors jam išduotas statybos leidimas. Palangos savivaldybė mato Šventojoje realiai įgyvendinamą kuklesnį uosto variantą. Jo statyba prasidėtų nuo antrojo etapo – žvejų reikmėms skirto uosto be molų, bet su nuolat laivybos kanalą valančia žemsiurbe.
Už maždaug 2,1 mln. eurų būtų rekonstruota gatvė į uostelį, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, įsigyta žemsiurbė (tam numatyta 156 tūkst. eurų), nutiesti komunikacijos ir vandentiekio tinklai, laivų ir įrangos laikymo ir remonto angaras, sugautos žuvies iškėlimo iš laivų įranga.
Planuojama, kad tokio uostelio statybai apie 1,7 mln. eurų skirtų Žemės ūkio ministerija, apie 250 tūkst. eurų Palangos savivaldybė, 170 tūkst. eurų būtų panaudota iš Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo. Vėliau, jei Vyriausybė surastų pinigų, vyktų pirmasis ir kiti šio uostelio statybos etapai.
Pinigų reikia visiems
Šiandien už tokį Šventosios uosto atstatymą pagal minėtą schemą pasisako Palangos miesto savivaldybės, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, Palangos teritorijoje esantys žvejai.
Šventosios uosto statyba iš žuvininkystės lėšų turi ir priešininkų. Mat į šį uostą, atstatant jį, būtų sudėta didesnė dalis šio fondo lėšų. Todėl Žemės ūkio ministerija yra linkusi išsiaiškinti, koks būtų žvejybos infrastruktūros poreikis kitose vietose, taip pat ir Kuršių mariose, nes viskas remiama iš tos pačios programos.
Bent trijų prieplaukų žvejams Atmatoje, Šyšoje ir Kintuose norėtų Šilutės rajono savivaldybė.
Privažiavimai prie jūros žvejams turėtų būti tvarkomi ir Smiltynėje, Melnragėje, Giruliuose, Klaipėdoje Dangės upėje.
Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Algirdas Grublys mano, kad tai gali būti sutvarkyta iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos paramos lėšų. Tik reikėtų, kad žvejų asociacijos baigtų pjautis tarpusavyje ir pradėtų dirbti.
Su tuo nesutiko Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Algirdas Bargaila. Ko nuomone, žvejai pajūryje neturi žemės, o ir pinigų prisidėti, todėl negali dalyvauti projektuose. Tą turinčios daryti savivaldybės. Pavyzdys buvo Karklė, kur planuota pastatyti uostelį, bet nepavyko susitarti su Klaipėdos rajono savivaldybe, ir projektas žlugo.
ES pinigų panaudojimas uostelių statyboms yra iš tiesų probleminis. Ir savivaldybės neturi susitvarkiusios žemės nuosavybės pajūryje dokumentus. Statybos pajūrio juostoje yra sudėtingos. Tą parodė Palangos pavyzdys, kai pastatė lauko tualetus ir per teismą juos liepė nugriauti.
Dalis žvejų baiminasi, kad dėl žvejybos infrastruktūros gerinimo pajūryje vėl vyks nuolatiniai ginčai, o kai artės laikas panaudoti numatytus pinigus, vėl bus puolama daryti bet ką. Todėl M.Rimeikio siūlymas prioritetiniu laikyti Šventosios uostelio atkūrimą turi pagrindo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus14
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...