- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš 30 laivų, gaudančių žuvį Baltijos jūroje, 18 jų savininkai norėtų supjaustyti, nes atsidūrė prie bankroto slenksčio.
Karo su Rusija nuostoliai
„Mes negalime uždirbti tiek, kiek pajėgtume, nes mums yra uždėtas akmuo - kvotos, kurių kasmet mažėja. Žemės ūkyje, jei metai nepalankūs, žemdirbiams yra kompensuojama. Mums dirbti neleidžia ir už prarastą verslą nekompensuoja“, - dėstė žvejybos bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys susitikime Klaipėdoje su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku.
„Anksčiau vienas laivas turėdavo 120 tonų menkių žvejybos kvotą. Dabar liko 57 tonos. Kitais metais dar žada mažinti kvotas 28 procentais. Anksčiau sugautų menkių kilogramo kaina buvo 5 litai, o dabar tik vienas euras. Kaip žvejams išgyventi“, - klausė žvejų bendrovės „Rikneda“ vadovas Stasys Vagnorius.
Anot jo, kelios įmonės gauna didžiąją dalį strimelių ir šprotų kvotų, o kitos - menkes. Nereikia gėdytis sakyti, kad didžioji dalis žvejų yra pasmerkta bankrutuoti.
„Europos Sąjunga ekonomiškai kariauja su Rusija, o to karo nuostolius dengiame mes, žvejai. Prieš tą karą tų pačių strimelių ir šprotų kainos buvo tris kartus didesnės. Kodėl Baltijos jūros vakarinėje dalyje kvotos nemažėja, o jos krenta tik rytinėje? Danams, vokiečiams, lenkams - gerai, jie gauna daugiau kvotų. Kai mes bankrutuosime, jie pasiims mūsų kvotas ir žuvis tieks rusams, nes ekonominis karas nesitęs amžinai“, - savo nuomonę dėstė S.Vagnorius.
Žemės ūkio ministras B.Markauskas sutiko, kad tai, ką kalba S.Vagnorius yra absoliuti tiesa.
Laukia ar ne žvejų bankrotų?
„Mes prašome tokių dalykų, kuriuos pati ministerija gali pakoreguoti. Pirma, tai strimelių ir šprotų kvotų perskirstymas. Antra, dalies laivų, kurie jau dabar stovi be darbo, supjaustymas kompensuojant žvejams. Mes norime, kad ministras ir jo komanda atrastų vidinius rezervus, kaip spręsti žvejų bėdas. Nereikia investuoti į Šventosios uostą, nes jis mažai kam reikalingas. Reikia sudaryti sąlygas žvejams, kurie negauna pakankamai kvotų garbingai išeiti iš verslo“, - svarstė įmonės „Senoji Baltija“ vadovas Artūras Maželis.
„Mums atrodo, kad vykdoma Žemės ūkio ministerijos politika viską paleisti savieigai, kad žvejų bendrovės išmirtų, o liktų tik 2-3 „savos“, - svarstė jis.
„Žemės ūkio ministerija nelaukia, kad žvejai numirtų. Strimelių ir šprotų kvotų perskirstymas visų žvejų neišgelbėtų. Jos gal tik gyvastį palaikytų. Iš kitos pusės nenoriu žvejų baigties su agonija. Bet ką daryti irgi nežinau. Kompensacija ar laivų supjaustymas nėra gerai. Tas darytų įtaką Lietuvos žvejybos subalansavimui. Bandysime iš šalies biudžeto gauti lėšų kompensacijoms, bet vilties nėra daug“, - dėstė ministras B.Markauskas.
S.Vagnoriaus nuomone, reikėtų ne kompensuoti žvejų nuostolius dėl negautų kvotų, o mokėti išmokas supjaustant laivus.
Žvejai kreipiasi į teismus
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila turėjo priekaištų rinkimus laimėjusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai.
„Savo programoje įrašėte žuvininkystės pajėgų ir išteklių subalansavimo pažadą. ES žuvininkystės reglamentas numato, kad žuvininkystė turi būti subalansuota, o verslas pelningas. Kodėl žvejai turi išeiti ubagais iš verslo. Nesuprantame kas vyksta. Turi būti paruoštas planas, kaip garbingai užbaigti verslą. Vykdykite ES bendrąją politiką. Duokite žmonėms pinigus, tegul išeina iš žvejybos verslo, imasi kitos veiklos, o nelaukite, kol žvejai pražus“, - karštai dėstė A.Bargaila.
„Jau ne pirmą kartą girdžiu kaltinimą. Pažadus žvejams davėme nesusipažinę su situacija. Dabar išklausėme ir kitą pusę. Pamatėme, kad ne viskas yra taip, kaip mums anksčiau dėstėte. Mes nesame ekstrasensai, kad burtų lazdelės mostelėjimu galėtume viską pakeisti. Reikėtų mažiau politinių pareiškimų, o daugiau konkrečių siūlymų“, - atkirto ministras B.Markauskas.
„Dėl kvotų skirstymo mes, žvejai, jau esame kreipęsi į Europos teisingumo teismą. Pridėsime įrodymą ir dėl žvejų naikinimo politikos, kuri prieštarauja ES žuvininkystės tvarumo normoms. Manoma, kad visą košę dėl dalies žvejų diskriminacijos Lietuvoje verda ne ministras, o ministerijos klerkai“, - padarė išvadą B.Markauskas.
Šių eilučių autorius, būdamas Klaipėdos ŽVVG valdyboje, neturi nieko bendro nei su žvejyba, nei su kvotų skirstymu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 0,7 proc., maitinimo įmonių apyvarta smuko 9,5 proc.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai2
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių5
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...