300 mln. eurų išleidusi „Lietuvos energija“ žvalgosi, kur dar investuoti

Per žaliųjų obligacijų emisiją pritraukusi 300 mln. eurų ir šias lėšas jau investavusi „Lietuvos energija“ dairosi naujų pirkinių.

Bendrovės valdybos narys Darius Kašauskas interviu Eltai teigia, kad Lietuvos rinkoje daug patrauklių pirkinių nėra, tačiau šiuo metu vertinamos naujos investicijų galimybės, todėl galima tikėtis, kad įmonė rinkoje ir toliau skolinsis kelis šimtus milijonų eurų siekiančias sumas.

„Reikia turėti, kur išleisti tuos pinigus, aiškų planą, aiškius objektus, į kur mes tai investuotume“, - interviu Eltai sako D. Kašauskas.

Anot jo, jeigu bendrovė nuspręstų, kad nori toliau investuoti, naują obligacijų emisiją galėtų išleisti nebe per pusmetį, o per pusantro mėnesio.

- Kiek „Lietuvos energija“ jau išleido iš 300 mln. eurų žaliųjų obligacijų emisijos?

- Šią dieną esame išleidę viską iki paskutinio euro, tai visus tuos nepilnus 300 milijonų eurų. Paskutinis panaudojimas buvo užpraėjusią savaitę - ESO perskolinome 66 milijonus eurų, tai dabar esame ESO paskolinę iš šios obligacijų emisijos 166 milijonus eurų.

- Kai planuota leisti obligacijų emisiją, daugiau kalbėta apie tai, kad lėšos bus skirtos žaliosios energijos gamybai, tačiau dabar daugiau nei pusė pinigų skirta infrastruktūros efektyvinimui. Kodėl?

- Kai nusprendėme, kad išleisime obligacijų emisiją, paskutinėmis dienomis nusprendėme ją padidinti papildomu 100 mln. eurų iki 300 mln. eurų. Supratome padiskutavę su investuotojais, kad būtų daug geriau ir rinkai, didesnis ratas investuotojų būtų, jeigu siektų 300 mln. eurų. Taigi, tuo metu tų 100 mln. eurų panaudojimas buvo mažiau apibrėžtas ir daugiau priklausė nuo išsidėstymo laike, kam anksčiau reikės.

Tai šiuo metu tas poreikis būtent buvo toks - atėjo laikas kaip tik refinansuoti ir esamas paskolas ESO, tai buvo pasirinkimas, arba eiti į bankus, arba panaudoti obligacijų pinigus, tai, žinoma, efektyvumo prasme nesiskolinsime iš bankų, kai tuo pačiu metu turime gulinčius palūkanas kainuojančius pinigus. Aišku, jeigu būtų atsiradęs poreikis investuoti į gamybinius dalykus, tai tie pinigai galėjo nueiti ir kitur.

- Šios emisijos pinigai naudoti ir vėjo jėgainių įsigijimui. Tačiau „Lietuvos energija“ rinkai buvo davusi stiprų signalą, kad įsigis daug projektų, tačiau išskyrus kelis 2016 metais įsigytus parkus, procesas nejuda sparčiai. Tai rodo, kad rinkoje nėra tinkamų projektų?

- Esame maža rinka ir kad vienu metu būtų daug norinčių parduoti, tai natūralu, kad to negali būti, bet, aišku, analizuojame, kiek jų yra. Aišku, šitie procesai yra lėtesni ir sunkiai suplanuojami, negali tiksliai suplanuoti, kad štai: noriu, matau, nueisiu ir paimsiu, tai tam tikras procesas.

- O sulaukėte pakankamai siūlymų įsigyti „popierinių“ projektų?

- Turėjome keletą siūlymų, mes vertinome, ir turime keletą tų, tarkime, potencialių, galimų projektų, tai yra iš ko rinktis.

- Tačiau vis dar nepasirinkote. Laukiate naujos vėjo jėgainių kvotos, ar kokios kitos priežastys?

- Šiuo atveju nėra laukiama kvotos, mūsų tikslas yra įsigyti popierinių projektų tam, kad būtume pasiruošę ir ateityje gautume galimybę startuoti ir įgyvendinti investicijas greitai.

Esame šiek tiek užtrukę procese ir šiuo metu yra projektų vertinimo stadija.

- Pastaruoju metu daug girdėjome apie projektus, susijusius su Artūru Skardžiumi, Rolando Pakso žentu. Tai susiaurina potencialių įsigijimų sąrašą dėl politinės rizikos?

- Neprisirišiu prie konkrečių detalių, kiekviename sandoryje, ar tai būtų popierinių projektų įsigijimas, ar kažkokiuose kituose sandoriuose, visada turime praktiką vertinti sandorio šalies reputacijos rizikas. Tą procesą esame įsidiegę privalomai - kiekviename sandoryje vertinti rizikas, tai jeigu jos kažkokios yra, jei matome, kad gali kilti kažkokios rizikos, ar tai būtų politinės ar kažkokios kitos, lemiančios reputacijos dalykus, tai bus vertinama.

- Kalbant apie pačias žaliąsias obligacijas, kaip vertinate šio instrumento pasiteisinimą?

- Tai tikrai pasiteisino ir tas pirmas bandymas, pirmas išėjimas, tai tikrai 100 proc. pasiteisino, pamatėme realias naudas. Iš pat pradžių 2013 metais strategijoje nusimatėme, kad turime 2020 metais diversifikuoti finansinius šaltinius, išeiti į tarptautines rinkas, gauti štai reitingą ir kad tai turi duoti naudos. (...) Palengvinome uždavinį ir patiems bankams. Iš vienos pusės taip, susikūrė tam tikra konkurencija, konkurencinis šaltinis, bet kitas dalykas - pati bendrovė tapo dar labiau, aiškiau vertinama, aiškesnė kredito rizika. Bankai tada gali atsiremti ir į kredito reitingo agentūros išvadas ir jų vertinimą, tai jiems patiems palengvinome procesą, esame palankiau vertinami.

Obligacijų programa yra 1 mlrd. eurų, turime dabar išnaudoję 300 milijonų.

- Energetikos ministerija žada vėjo jėgainių kvotą padidinti nuo 2020 metų. Jeigu tai bus patvirtinta, kiek „Lietuvos energija“ papildomai ketintų investuoti į jėgaines?

- Sunku pasakyti, tai priklausys nuo konkrečių priimtų sprendimų. Obligacijų programa yra 1 mlrd. eurų, turime dabar išnaudoję 300 milijonų. Praėję pirmąjį etapą ir pasirengę programą, turime galimybę dabar esant poreikiui startuoti per trumpesnį laikotarpį. Žinoma, turėtume tam tikrus dalykus atsinaujinti - finansiniai rezultatai turėtų būti naujinami ir investuotojams pateikiami, bet prieinamumas prie to šaltinio dabar yra daug lengvesnis, greitesnis, tai dėl finansavimo pusės nematome kliūčių, turime gana didelį tiek finansinį pajėgumą, tiek ir parengtus įrankius.

- Kaip suprantu, pinigų yra, reikia sugalvoti, kur juos išleisti?

- Kur juos išleisti efektyviai, kad jie generuotų tvarią ir pakankamą grąžą.

- Sakėte, kad būtų galima greičiau pasiskolinti per obligacijų emisiją nei anksčiau. Pirmai emisijai prireikė, rodos, pusmečio, tad kiek laiko dabar reikėtų?

- Tam tikri dalykai pasirengimo prieš porą metų jau prasidėjo tam, kad bendrovę paruoštume, pateiktume investuotojams. Turbūt reikėtų skaičiuoti tą momentą, kada pradėjome ieškoti platintojų, pasakėme, kad tikrai leidžiame, renkame visą reikalingą komandą patarėjų ir platintojų, tai tas procesas buvo nuo vasario mėnesio. Vidiniai sprendimai priimti sausio mėnesį. Tai viskas truko iki išleidimo liepą apie penkis mėnesius - pusmetį.

- O per kiek laiko dabar būtų galima išleisti emisiją?

- Tai tokiu optimistiniu scenarijumi galima padaryti ir per 6 savaites, o atsargiai vertinant - porą mėnesių.

- Ko reikia, kad dabar priimtumėte sprendimą pritraukti naujų lėšų?

- Reikia turėti, kur išleisti tuos pinigus, aiškų planą, aiškius objektus, į kur mes tai investuotume.

- Kokio dydžio būtų antroji obligacijų emisija?

- Tai jeigu galvotume apie emisiją, tai vėlgi ta patirtis, ką išgirdome tiesiai iš investuotojų - kad pasiektume optimalų investuotojų ratą, minimalus dydis yra 300 mln. eurų. Vadinasi, jis gali būti mažesnis, gali būti ir 200 milijonų, bet tada būtų apribota emisija. Tai jeigu susiklostys tokie poreikiai ir matysime, kad turime kur investuoti keletą metų į priekį, tai kaip minimum reikėtų išeiti su 300 mln. eurų emisija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
ACH tie mėgėjai svetimais pinigais žaist...

keista

keista portretas
kaip jie gali lobti,jeigu negamina elektros ,keista ,Tauta mokescius moka ,o lobsta ne valstybe o jie ,keista.

keista

keista portretas
pinigu turi ,bet jie ne valstybes o akcininku,dar keisciau ,kad vyriausias skirstytojas energijos gauna toki zveriskai dideli atlyginima,litais buvo 50000~. O gal akcininkas yra ,valstybe gi nieko matyt neturi.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių