Aptarnavimo centrai arčiau vairuotojų

Pastaruoju metu logistikos sektoriuje itin daug kalbama apie optimizavimo procesus veikloje – diegiamos inovatyvios programos, leidžiančios geriau valdyti organizacinius procesus. Tam investuojamos solidžios sumos pinigų, o rezultatai ne visada padeda sutaupyti laiko. Logistikos verslo plėtotojai pastebi, kad gerai optimizuotas vairuotojų aptarnavimo centras, kuriame paslaugos yra sustruktūruotos taip, kad vairuotojas sutaupytų daugiau nei pusę darbo dienos, keičia supratimą apie optimizavimo procesus gabenimų rinkoje.

Logistikos procesų operatoriai, muitinės tarpininkai, įmonė „Bunasta“, pastebi, kad daugiausiai laiko vairuotojai sugaišta atlikdami sąlyginai trumpų atstumų gabenimus, kaip kad, tarkime, nuo Klaipėdos iki Minsko. Taip dažniausiai yra dėl to, kad kelionė trunka 6-8 val., o laukti, kol bus užpildyta TIR užtrunka dar apie 4 val. Taigi, vilkiko iš uosto išvykimo būdas yra lemiamas faktorius, leidžiantis pakeisti nusistovėjusią schemą.

„Tarkime, maršrutas yra Klaipėda – Minskas, o krovinio „invoice“ vertė yra 30 000 eurų, mokesčiai sudarys iki 10000 eurų, todėl vežėjui, atvykus į uostą, reikia turėti TIR knygelę, kurios kaina apie 48 eurų, be to, reikia muitinės tarpininko paslaugų ją įforminti, o tai atsieina nuo 50 eurų ir dar tenka susimokėti už EPI – 7,95 eurų, jei vienas prekės kodas. Taigi susidaranti suma siekia apie 110 Eur. Jei atsižvelgtume į tai, kad 4 val. vairuotojui tenka laukti, kol bus užpildyta TIR knygelė, tuomet finansinės investicijos dar labiau išauga, nes per tą laiką, esant logistiniam procese, galima uždirbti pinigų. Yra kitas modelis, kuris, jei kalbėtume apie gabenimų optimizavimą, gerokai greičiau pasiteisina. Pasinaudojus muitinės tarpininkų paslaugomis, vykstant tuo pačiu maršrutu su tranzitine deklaracija T1, CMR iki sienos su Baltarusija, reiktų susimokėti 25 eurų ir 30 eurų už muitinės garantą bei apie 10 eurų už EPI. Taigi, susidarytų 65 eurų suma“, – aiškina Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Bunasta“ padalinio vadovė Maruta Striž.

Europoje ir Lietuvoje gerai žinoma transporto ir krovinių birža „Trans.eu“, atlikusi vežėjų veiklą bloginančių faktorių tyrimą, kuriame dalyvavo 800 transporto įmonių iš visos Europos, paskelbė, kad daugiausiai nuostolių logistikos įmonės patiria dėl didelių veiklos sąnaudų. „Atsižvelgiant į tai, kad nuo vieno reiso galima sutaupyti 45 eurų, didelei įmonei gal ir neatrodys stebuklas, bet jei analizuotume giliau, matyt, šis pavyzdys tampa gerokai iškalbingesnis: tarkime, jei vilkiku atliekami 5 reisai per mėnesį, galima sutaupyti 225 eurų logistikos rinkos dalyvių, paslaugų sutelkimas vienoje vietoje bene labiausiai taupo laiką ir pinigus. Paieškojus gerosios praktikos pavyzdžių logistikos versle, paaiškėjo, kad sąlyginai jaunos įmonės, yra itin orientuotos į tokią veiklos specifiką. „Pavyzdžiui, uoste didžioji dauguma krovinių yra tranzitiniai, t.y. atvykę iš trečiųjų šalių, todėl be tranzitinės garantijos (Gby) nuo Baltarusijos pasienio reikia daryti ir tranzitines deklaracijas (T1) per Europą. Atsižvelgdami į tai, koks yra rinkos poreikis, išduodame muitinės garantą Lietuvos muitininkams, kad suteiktų teisę tranzitui per Lietuvą arba apskritai Europą ir tuo pačiu išduodame dokumentus Baltarusų muitininkui, kad atidarytų tranzito procedūrą per Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną“, – pasakoja „Bunasta“ direktoriaus pavaduotojas Ramutis Kurpė.

Su muitinės garantu krovinius į Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną gali vežti ir tie, kurie neturi ir niekada neturėjo TIR. Tie, kurie dažniausiai vežiodavo krovinius po Lietuvą, dabar gali imtis ir konteinerių gabenimo, tarkime, iki Minsko, Maskvos ar Astanos, nes atpiginus vieną iš pagrindinių vežėjų sąnaudas didinančių dalykų – dokumentų rengimą – ir praplėtus vežėjams pervežimo ribas, padidėjo ne tik gabenimų veiklos greitis, bet ir vairuotojų ir darbdavių mikroklimatas. Kaip tai vyksta?

„Tam, kad būtų greičiau, dažnai Klaipėdos vairuotojų aptarnavimo centrai yra naudojami tik kaip dokumentų išsiuntimo vieta, o pačius muitinės garantus galima pasiimti Vilniuje, išvažiuojant Baltarusijos link. Nuo Klaipėdos iki Vilniaus vairuotojas įprastai vyksta 4,5 h, o tada be jokio skubėjimo pasiima garantą, tuo metu atlikdamas ir 45 minučių pauzę. Tokiu būdu racionaliai optimizuoti laiko vykstant su TIR – tiesiog neįmanoma“, – kalba muitinės tarpininkai.

„Pauzės metu, pasiėmę muitinės garantą, galime pasinaudoti nemokamu internetu ir pasivaišinti kava. Vis dėlto labiausiai imponuoja tai, kad pradėjus procedūrą Klaipėdoje, o užbaigiant Vilniuje, galima sutaupyti daugiau kaip 4 val.“, – džiaugiasi jau dešimtus metus prie vilkiko vairo sėdintis Adomas Naudžiūnas.

Pasaulinė praktika rodo, kad vienoje vietoje gaunamos reikiamos paslaugos padeda sutaupyti laiko ir didina darbuotojų pasitenkinimą bei lojalumą įmonei.