- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūrų krovinių kompanija „Bega“ pradeda eksploatuoti pirmąjį Klaipėdos uoste specializuotą cemento krovos terminalą, kurio veiklai pasitelktos intelektinės logistikos bei aplinkai draugiškos žaliosios technologijos.
Terminalas pastatytas siekiant efektyviai aptarnauti dvigubai augančius vienintelės Lietuvoje cementą gaminančios akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ produkcijos eksporto srautus.
Pastaraisiais metais „Akmenės cementas“ užbaigė didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, kurio metu buvo iš esmės pakeista klinkerio gamybos technologija. Gamyba šlapiuoju būdu pakeista sausuoju. Tai leido išplėsti gamybos apimtis iki 4500 tonų per dieną, arba 1,5 mln. tonų per metus. Įgyvendinant modernizaciją, labai svarbus buvo aplinkosauginis aspektas, projektas leido didele dalimi sumažinti gamybos metu į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Pasak „Akmenės cemento“ generalinio direktoriaus Artūro Zarembos, apie 60 proc. gaminamos produkcijos yra parduodama Lietuvoje, likusi dalis eksportuojama į kaimynines šalis, o taip pat – laivais į Skandinaviją.
2016 m. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ į laivus buvo pakrauta per 100 tūkst. tonų lietuviško cemento, 2017 m. šis kiekis viršijo 170 tūkst. tonų, t.y. augimas siekė 70 proc. Planuojama, kad per 2018-2020 metus cemento eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 250-300 tūkst. tonų per metus.
Šiuo metu kompanija „Bega“ jau yra užbaigusi pirmąjį cemento krovos terminalo statybos etapą: pastatyta 3600 tonų talpos cemento talpykla, skirta sukaupti laivines krovinio partijas, nutiesti vamzdynai, įdiegtos modernios krovos technologijos bei programinė įranga. Antruoju etapu bus pastatyta dar viena analogiška cemento talpykla. Iš viso „Bega“ į šį terminalą investuoja apie 5 mln. eurų.
Pasak „Begos“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, realizuojant projektą, buvo panaudotos pasaulinės uždarų pneumatinių transportavimo sistemų lyderės „Claudius Peters GmbH“ (Vokietija) technologijos. Kitiems darbams atlikti pasitelkti Lietuvos rangovai, daugelį novatoriškų sprendinių sugeneravo ir įgyvendinto didelę patirtį šioje srityje turintys kompanijos „Bega“ specialistai.
Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Technologinės įrangos bei programinio valdymo dėka sistema automatiškai stebi ir analizuoja krovos procesą bei optimaliai paskirsto oro ir cemento srautus. Tai leidžia ženkliai pagerinti vagonų iškrovimo ir laivų pakrovimo efektyvumo parametrus, užtikrina didesnį vagonų apyvartumą ir našesnę krovą.
Įgyvendindama naujojo cemento terminalo logistinius sprendinius, kompanija „Bega“ dar labiau išplėtė šios įmonės geležinkelio vagonų iškrovimo postuose jau dirbančių elektrinių robotų-lokomotyvų funkcijas. Cemento terminale robotas programuojamas ne tik perstūminėti vagonus, bet juos skirstyti ir rūšiuoti į skirtingas geležinkelio atšakas.
Pasak generalinio direktoriaus, labai svarbu tai, kad aplinkosauginiu požiūriu šie robotai dirba į aplinką neišmesdami jokių teršalų, t.y. su nuliu emisijų, be to, palyginti su tradiciniais šilumvežiais, ženkliai mažesni yra jų skleidžiamo garso parametrai.
Iki šiol eksportuojamas lietuviškas cementas uoste buvo kraunamas į 3-4 tūkst. tonų talpos laivus. Didėjant eksporto srautui, atsirado greitesnio pakrovimo ir didesnių laivų poreikis, juolab kad pastatytos talpyklos vienu metu leis sukaupti iki 7 tūkst. tonų cemento partijas.
Naujojo cemento terminalo įranga leis užtikrinti dvigubai didesnį krovos našumą. Atsižvelgdama į tai, specializuotą cementui gabenti skirtą laivyną valdanti Vokietijos laivybos kompanija „Baltrader“ specialiai pritaiko kelis savo laivus krovai šiame terminale, kad jų krovinio priėmimo techninės galimybės būtų suderintos su terminalo krovos pajėgumais. Beje, cemento gabenimo laivų modernizavimo darbai taip pat vykdomi Klaipėdoje.
Naujasis cemento terminalas įrengtas prie kompanijos „Bega“ naudojamos 66-osios uosto krantinės, kuri 2016-2017 m. buvo rekonstruota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu.
Šiuo metu prie rekonstruotos krantinės dar liko suformuoti akvatoriją, demontuoti joje esančius nenaudojamus betoninius švartavimo įrenginius, kurie trukdo laivų priplaukimui prie krantinės.
Kol šie darbai bus atlikti, kompanija „Bega“ cemento krovos darbus vykdo prie gretimų krantinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Tele2“: augimą lėmė nuoseklios investicijos į tinklo modernizaciją bei klientų patirties gerinimą
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ skelbia pirmojo 2024 m. ketvirčio finansinius rezultatus. Dėl nuoseklių bendrovės investicijų į tinklo plėtrą, modernizaciją ir klientų patirties gerinimą toliau auga operatoriaus klient...
-
Seime liko paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė pataisoms, sudarančioms palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje pastatyti ...
-
„Investuok Lietuvoje“ vadovas: „Rheinmetall“ Lietuvoje gali rasti įvairių partnerių3
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant statyti artilerijos šovinių gamyklą Lietuvoje ir pradedant ieškoti vietos partnerių, tokių potencialių bendrovių yra nemažai, sako agentūros „Investuok Lietuv...
-
„Citus“ projektai: sparčiai besivystančioje sostinės vietoje – naujas, kokybiškas 78 butų projektas
Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ jau pažįstamoje lokacijoje, Justiniškėse planuoja naują būsto projektą. Sidaronių gatvėje, netoli Pilaitės, Vakarinio aplinkkelio ir vilniečių pamėgto, didžiausio ...
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės20
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...
-
Lietuvos bankas: bankų pelnas pernai augo du kartus4
Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seime – valstybės ir vietos gynybos pramonės ryšius skatinančios pataisos
Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones. ...
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams3
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...